Pasakė, kad yra kitas kažkoks draugas iš seniau, jis ją parvežė iš klubo. Jis yra rūpestingas, geras, meilus, elgiasi kaip su princese, ji labai laiminga ir jam dėkinga už tai, kiek žinau, visur ją apsikabina, Naujus metus šventė kartu.

Prieš tai mūsų draugystė buvo puiki, ji sakė, manęs niekada nepaleis, seks visur iš paskos, labai myli, bet pastarąjį mėnesį turėjau mažiau laiko, nervinausi, įžeisdavau ją, apkalbėdavau kokią kitą merginą kartais einant gatvėj, atrašinėdavau žinutes "mhm", "aga". Ji pyko, sakė: tu nepasikeisi ir davinėjo man šansus, nekreipiau dėmesio, galvojau, praeis, mėtė užuominas, kad eilėj laukia kiti, o per Kalėdas buvau kaime, dirbau.

Pradėjau rašinėti kaip isterikas visiems. Sesei, sesės draugui ir jie jos liepimu mane užblokavo visur, važinėjau iki jos kelias dienas iš eilės, prašiau, kad pasikalbėtų, ji neišeidavo, paskutinį kartą paprašius močiutei jinai išėjo, stovėjo pikta, net nėjo apsikabinti, sakė, nebemyli, turi kitą, prašiau, kad pasikalbėtų, ji neišeidavo, bet žinau, kad verkė, atseit, nerviniu pagrindu, parašė mano draugams, kad ją palikčiau ramybėje, ji manęs nebemyli.

Beje, dar piktuose SMS siuntė mane ir viską prikišo, kas neįtiko pastaruoju metu, pvz. gėriau sportui papildus, parašė: chemike su***, ji yra labai kultūringa ir tikinti. Kadangi numeris užblokuotas, jai parašiau keletą žinučių iš smsdykai.lt, ji mane atrašė į mano telefono numerį, nors sakė, kad ištrynė.

Ar turiu kažkokių šansų ją susigrąžinti??? Aš tą žmogų labai myliu... Prieš beveik pusantrų metų buvo tas pats, tik mūsų santykiai nebuvo dar tokie artimi, ir susirado kažkokį nevykėlį, kai neturėjau laiko, ir pasakė, kad turi kitą, aš ją tiesiog pasiunčiau iš nervų, daug prirašinėjau ir viskas.

Po to po pusės metų parašiau, paguodžiau dėl vaikino, paprašiau galimybės leisti pasveikinti, pasveikinau: ji apsiverkė. Rašinėjo visą naktį, kad manęs buvo pasiilgusi ir t.t. Sakė, kad tikiuosi daugiau taip tavęs nereiks pamokyti.

Ar įmanoma tą žmogų susigrąžinti? Dabar kelias dienas nesirašinėjom, pirmadienį ji atvažiuos egzaminą laikyti. Gal pabandyti pasisiūlyti pavežti iki egzamino, kad nesušaltų ir panašiai? Arba bent jau per vieną pažįstamą jai perduot gėlių, tik kad nesakytų, jog jos nuo manęs. Arba pačiam palaukti prie jos nieko nesakius su gėlėm, nežinau, ką daryti - ta mergina man yra viskas.

Jau savaitę laiko miegu po 50 min. per parą ir nieko nevalgau. Mūsų zodiakai: jinai avinas aš jautis.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KAIP SUSIGRĄŽINTI TĄ, KURI TAVE PASIUNČIA?

Taip, šansų susigrąžinti yra. Vilčių suteikia tai, kad mergina jau yra taip dariusi: buvo su kitu, o po to sakė, kad to reikėjo, kad patį "pamokytų". Taigi, gali būti, kad mokymas dar tęsiasi. Ir kaip meilės mokinys, pats galėtumei paįvairinti savo iki šiuos taikytus veiksmus.

Manau, kad yra du būdai ją susigrąžinti: nuoširdus ir gudrus. Nuoširdus būdas - daryti visa tai, ką pats rašai laiško pabaigoje: bandyti įrodyti merginai, kad labai dėl jos stengiesi. Čia tiktų ne vienas būdas, o visi iš eilės: ir pavėžėjimas iki egzamino, ir slapta dovana, ir gėlės rankose. Jei tai darysi pakankamai ilgai, merginos širdis gali ištirpti ir ji pagalvos, kad kito tokio vaikino neras.
Kad pasikeitei, pasitaisei, išmokai džentelmeniško elgesio.

Aš pridėčiau dar prie to sąrašo taisyklingos kalbėsenos įgūdžius ir necenzūrinių rusiškų žodžių pakeitimą gražesniais. Juk jei ši mergina, kaip seka iš laiško, tikrai tikinti ir kultūringa, jai neturėtų būti gėda dėl jos draugo kultūros.

Gudrus būdas ją susigrąžinti - kaip tik nieko tokio nedaryti ir netgi parašyti merginai laišką, palaikantį jos sprendimą pasiųsti patį toliau. Šiame laiške reikia išvardyti, jog pilnai supranti, kodėl ji taip daro. Iš paties laiško matyti, jog žinai visas savo psichologines klaidas: ir kad skirdavai jai per mažai dėmesio, ir kad aptardavai jai girdint kitas merginas, ir įžeidinėdavai ją kitais būdais.

Laiške galėtumei parašyti, kad ir pats su tokiu vaikinu, kaip tu, nenorėtumei turėti reikalų. Ir kad tavo meilė ir yra tame, kad leistumei jai jaustis laimingai su tais, kurie tikrai jos verti.

Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau mergina palygins savo, kaip pats rašai "rūpestingą, gerą, meilų" draugą su tavimi. Ir atrastų, kad nepaisant visų jo dorybių, tavoji dorybė vertingiausia - tu moki mylėti besąlygiška meile, kuri nepavergia žmogaus, o suteikia jam laisvę. Ir tuomet greičiausiai mergina panorėtų grįžti pas tave. O tu spręstumei, ar nori ją priimti atgal.

Bet žinoma, lazda turi du galus. O gal net daugiau (dar vienas galas lazdai ateina, kai ją sulaužai). Kol pats nenori išvis sulaužyti šių santykių, turėtumei žinoti, jog ir už vieną, ir už kitą merginos susigrąžinimo būdą tenka mokėti.

Nuoširdaus būdo kaina yra parodyta viename youtube filmuke. Čia mažas berniukas bando apkabinti mažą mergaitę, o jinai jį stumia tolyn. Berniukas nepasiduoda, tačiau daug kartų nukrenta. Štai ir pačiam gali teikti daug kartų nukristi.

Pats, kaip koks maniakas, tykotum ją su gėlėmis rankose, nekreipdamas dėmesio į jos protestus, ir nuolat bandytumei prasiveržti pro jos blokavimus visose susisiekimo priemonėse. Ji imtų patį traktuoti kaip savigarbos neturintį neurotiką, kuris nemoka pralaimėti. Gal ir pavyktų ją užkariauti, tačiau kas atsitiktų po to? Iš pradžių pats nejaustumei vyriškos savigarbos. Po to, jei ji patį ir pamiltų, nustotumei būti geras, mandagus, paslaugus. Pamanytumei: užtenka man stengtis, dabar jau ji mano, ir aš galiu atsipalaiduoti.

Tarkime, imtumėte judu gyventi kartu, o gal net vaikas atsirastų. Stipri meilė išblėstų. Ir paties širdyje vietoje meilės atsirastų nuobodulys. Imtų traukti naujos, dar neužkariautos merginos. Ir vėl viskas būtų taip, kaip jau buvo: pats daug dirbtumei, jai truktų dėmesio, ir vėl jai reiktų patį "pamokyti". Tik "pamokymai" vyktų vis sunkesnėmis sąlygomis, jei jau būtų pas jus šeima.

O kaip su gudriu būdu susigrąžinti merginą - kai pats "paleistumei" ją į laisvę su meile širdyje? Tokio poelgio kaina - rizika. Taip, kai paleidi žmogų į laisvę, nėra garantijos, kad jis sugrįš. Kartais būna ir taip: "koks tu nuostabus žmogus, tu mane paleidi! Ir aš to niekad nepamiršiu... sudie".

Kad galėtumei šitaip rizikuoti, pats turėtumei būti brandi asmenybė. Tai yra būti tokiu žmogumi, kuris nebijo būti vienas. Kuris tiki aukščiausiomis jėgomis, kurios viską sustato į savo vietas. Tokiu vaikinu, kuris neiškelia jokio kito žmogaus, netgi mylimos merginos, į pjedestalą, kuris būtų aukščiau kitų dalykų: profesinio augimo, gyvenimo džiaugsmo, draugystės, pasaulio pažinimo, savęs tobulinimo.

Merginoms neįdomūs tie, kurie nieko, išskyrus jas, nemato. Joms įdomiau šalia įdomių žmonių, o įdomūs žmonės yra tie, kurie turi savo nepriklausomus siekius. Ir harmoninga sąjunga dažnai merginai - ne ta, kur vaikinas žiūri į ją. O ta, kur jiedu žiūri į tą pačią pusę. Tuomet su tokiu vaikinu mergina gali nevaržoma žygiuoti į priekį, jausdama, kad šalia jos yra patikimas gyvenimo draugas.

Tačiau gali būti, kad ir pats visa tai žinai ir girdėjai nė kartą. Dabar paties būsena - ne tokia protinga ir racionali, kad galėtumei priiminėti išmintingus sprendimus. Kartais ir nereikia - juk labiau vertinsi ne psichoterapinius patarimus, o žinojimą, kuris ateina per kančias. Todėl dabar pačiam negali būti lengva - nelaiminga meile reikia persirgti.

Tikiu, kad pasveiksi, ir nepaisysi, kokio ten zodiako ženklo esi pats, ir kokio - tavo mergina. Nes po tais pačiais žvaigždynais kiekvienas ieško savo tako, nors ir nelabai ryški ta žvaigždžių šviesa.

Sėkmės tau.
Olegas Lapinas

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (302)