Per juos viskas buvo daugiau nei puiku. Geras abipusis supratingumas, Šiltumas, atvirumas, sunkumų dalinimasis, visi barniai, kai jie kildavo, sprendžiami tyliai, ramiai ir apsikabinus vienas kitą… Geriau ir būti negali, tiesa?
Tačiau pastaruoju metu (vasara ypač) vis dažniau pagaunu save žvilgčiojant į kitas moteris ir jaučiant vis didesnį seksualinį susijaudinimą… Mintyse vis galvoju, koks būtų jausmas intymiai suartėti su viena ar kita mergina, ypač jei būnu kokiame paplūdimyje, kur merginos vaikšto su viso labo maudymosi kostiumėliais. Tačiau iš karto pradedu mąstyti apie ją… apie savo merginą…
Suprantu, jog ji man per daug brangi, jog negalėčiau šitaip jos užgauti, per daug ją… myliu. Todėl jau kurį laiką tarsi stoviu kryžkelėje ir nežinau kur eiti. Vienoje pusėje laukia santykiai su savo panele ir tolimesnės kovos su savo erotinėmis mintimis apie kitas moteris, o kitoje santykių nutraukimas ir bandymas "išsilakstyti".
Ar gali būti tai tik trumpalaikė fazė, kuri praeis, ar visgi didesnė tikimybė, jog tos mintys mane persekios vis įkyriau? Ar tol, kol nebus patenkinti elementarūs fiziologiniai troškimai, mylėti vieną žmogų ir negeisti kitų bus be galo sunku?
Aš paprasčiausiai noriu ramios ir šiltos draugystės, suprantu, jog kitų moterų troškimas yra primityvus fiziologinis poreikis, tačiau net nesitikėjau, jog jis gali būti toks stiprus ir jį įveikti gali būti taip sunku. Taigi gal aš dar tiesiog nesu pasiruošęs rimtai ilgalaikei draugystei? O gal visgi yra koks būdas save sukontroliuoti, nebandant sau meluoti, jog kitos moterys manęs nedomina?
Labai didelis Jums ačiū, jei padėsite man pasirinkti.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAIP NUGALĖTI GEIDULĮ?
Pradėsiu citata. Štai ką rašė garsiausias IV amžiaus krikščionių filosofas ir mistikas Šv. Augustinas savo „Išpažintyje“: „Negalėdamas iškęsti atidėjimo (merginą, kuriai aš pasipiršau, aš galėjau gauti tik po dvejų metų), aš, siekdamas nevedybinio gyvenimo, gašlumo vergas, susiradau kitą moterį, žinoma, ne žmoną. Mano sielos liga laikėsi ir tęsėsi nesusilpnėdama, ir netgi stiprėjo dėl to, kad aš tarnavau senam įpročiui, kuris varė mane link žmonos valdžios.
Priešas laikė mano valią, iš jos jis padarė man grandines ir surišo mane. Dėl piktos valios atsiranda gašlumas; tu vergauji kūnui – ir gašlumas tampa įpročiu; tu nesipriešini įpročiui - ir jis virsta būtinumu.“
Kaip matote, gašlumo kančios labai rimtai rūpėjo skaisčiam jaunuoliui, ir žinoma, jis nebuvo vienintelis. Jūs irgi kenčiate dėl negalėjimo pasipriešinti seksualumui, kurį, atskirtą nuo meilės, matyt, laikote „žemu fiziologiniu įpročiu“.
Turiu pasakyti, kad ši problema nežinoma nei vienai gyvai būtybei žemėje, išskyrus žmogų. Visa gamta naudojasi seksualumu be jokios gėdos, nes dauginimasis yra svarbiausia visko, kas gyva, užduotis. Gamta ir nesureikšmina seksualumo, nedaro iš jo nei baubo, nei stabo. Ir tik viena primatų saujelė - Hominidų šeimos rūšies-, atsistojusi ant užpakalinių kojų ir paėmusi į rankas lazdą, pasakė: pas mus viskas bus kitaip. Ji išdidžiai apsižvalgė ir pareiškė: viskas, kas apačioje - yra žema ir niekinga, o kokią nors vertę turi tik tai, kas yra aukščiau bambos – širdis ir protas.
Tuomet ji padalino pasaulį į „gamtos karalius“- žmones, ir niekingus gyvulius bei augalus - viską, kas liko. Ir ėmė kurti principus, pagal kuriuos „žmogaus pašaukimas - iškilti virš gamtinių instinktų arba bent sutaurinti juos, nukreipiant nuo jų valią į Dievą, į grožį, į tiesą ir į gėrį“.
Bet, kaip žinia, aukščiau savo bambos šokti yra sunku. Todėl patys tyriausi žmonių atstovai, įskaitant ir Dievo tarnus, tapo nenuilstamais kovotojais su savo ir savo palikuonių dauginimosi instinktu. O kadangi šis instinktas pateko į uždraustų vaisių sąrašą, jis ėmė atrodyti vis labiau ir labiau geidžiamas.
Kai kurie popiežiai ištvirkaudavo su savo dukromis ir seserimis, situacija kartais tapdavo kritiška, ir celibatą paskelbę tarnai imdavo plakti save su rimbais bei spygliuota viela. Kur tau - užuot atbaidžius juos nuo gašlumo, rimbai tik ėmė teikti jų pojūčiams mazochistinio malonumo atspalvį. Pasirodė baisi tiesa: viskas, kas liečia mūsų odą ir gleivines, gali tapti malonumo šaltiniu!
Keletą tūkstančių metų žmonės žinojo tai, mėgavosi tuo daugiau ar mažiau teisėtai, ir tik XX amžiaus išvakarėse vienam Vienos gydytojui, Zigmundui Froidui, pavyko suteikti šiai tiesai mokslinio žinojimo statusą: įvairūs kūniški malonumai yra žinomi, svarbūs ir veikia mūsų psichikos veiklą bei raidą nuo mažų dienų. Be to, kad Froidas paaiškino, kaip būtent seksualumas veikia mūsų raidą, jis garsiai pareiškė tai, ką žino kiekviena maža būtybė, neapgaudinėjanti nei savęs, nei kitų.
Jūs taip pat gerai tai žinote: vienos jūsų kūno vietos yra didesnio malonumo šaltinis, nei kitos. Be to, jus traukia kitos lyties kūnai, ir kuo labiau jūs kovojate su savo geiduliais, tuo patrauklesnės darosi jums merginos, o ypač merginos dailios ir pusiau apsinuoginusios. Kas kuriam nors jūsų draugui, neapsunkintam kovos su savo fiziologija jungu, atrodytų visai normalu: „Mes gi jauni,- pasakytų jis jums ,- ir jos jaunos. Geisti jų yra normalu ir sveika, be to, didesnė jų dalis nori to paties“.
Kaip gi yra su tuo seksualumu?
Jei jūs atsakytumėte į klausimą, kurioje kūno vietoje jis pas jūs gyvena, ir pasakytumėte: lyties organuose- aš sutikčiau su jumis tik iš dalies. Manau, kad jūsų seksualumas didele dalimi gyvena akyse ir galvoje. Ten gimsta fantazijos, ten gyvena prisiminimai apie viską, kas jus jaudina. O kaip su ta seksualumo dalimi, kuri gyvena žemiau bambos? Panašu, kad jūs ją varžote ir skelbiate jai kovą. Siūlyčiau jums paskelbti paliaubas.
Labai gerai, kad jūs turite merginą, ir labai gerai, kad jums patinka kitos merginos. Jūs neprivalote visų „nugalėti“, o ir ne visos nori jūsų. Yra tų, su kuriomis įmanoma simpatija, aistra, trauka. Jų tarpe vaikšto viena - kita jūsų išrinktoji, su kuria jums numatyta sukurti ilgą emocinį, psichologinį, seksualinį ir galbūt vedybinį ryšį.
Šie ryšiai nebus duoti avansu, ties kiekvienu teks padirbėti. Bet su kuria iš jų? Tai ir yra jaunystės uždavinys: ieškokite. Tiesiog neskubėkite žadėti, jog esate pasiruošęs mylėti kiekvieną, ir nebandykite užgniaužti savęs. Siūlyčiau nuo kovos su savo seksualumu pereiti prie vaisingesnės veiklos: kaip sujungti seksualumą su meile?
Ši užduotis neišsisprendžia per represijas: „Tik mylėsiu, bet nesimylėsiu“. Ne, tai vėl reikštų kovą, kuri vėl išstumtų seksą į jūsų galvą. Leiskite seksui būti labiau jūsų kūne, nei fantazijose. Be didelių fantazijų ir didelių ambicijų nugalėti visas moteris, jūsų seksualumas po truputį užims jam skirtą vietą - žemiau bambos.
Todėl, jei jau atsidūrėte tinkamoje situacijoje ir merginai taip pat patinkate ir jeigu ji sutinka, leiskite sau mylėtis su ja. Žinoma, laikantis atsakomybės ir saugumo reikalavimų: kad nebūtų ligų ir nepageidaujamų vaikų. Tik vienas žingsnis: pabandykite pamilti tą merginą, su kuria mylitės.
Taip pat gali būti ir kitas kelias: jei jūs be jokio sekso mylite merginą, pabandykite įtraukti seksą į jūsų santykius. Taip, visai natūralu, jei jums nepasiseks iš karto: gali būti bekūnių meilių, ir kūniško geismo be meilės. Tačiau turėkite omenyje orientyrą - jungtį tarp jų. Ir kad merginų atranka pasidarytų mažesnė, pradėkite nuo savęs: užuot kovojęs, pažinkite savo kūną. Pažiūrėkite į jį su meile. Pažiūrėkite į jį kaip į gamtos dalį. Į dalį, savo viduje nedalomą: kur galva, širdis ir lytis gyvena kartu ir draugauja.
Visai gali būti, kad būtent tokiais mes ir buvome sukurti.
Sėkmės jums
Olegas Lapinas
***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
