Manęs jis negirdi, buityje nepadeda, jaučiu, kad ir mūsų dukros nemyli, nors gal ir klystu, bet jis niekada nepaima ant rankų jos, atrodo, jog jo gyvenime mūsų dukros nėra.
Bet atvirkštinis variantas yra su tais vaikais, jis bėga lekia pas juos kasdien. Važiuoja su vaikais atostogauti ir mūsų neima. Dabar su žmona ir vaikais ilsisi prie jūros. Nors jis sako, kad bendrauja su ja dėl vaikų, bet mano moteriška intuicija kužda, kad jis bando ją susigrąžinti.
Tūkstančius kartų bandžiau kalbėtis, kad man reikia jo pagalbos, kad viena su vaiku aš pavargstu, bet mūsų pokalbį vainikuoja pykčiai, kad per daug iš jo reikalauju. Buvo taip, kad mes su mažąja sirgom, jis mus paliko su temperatūra vienas. Tylėjau ir nieko nesakiau, bet atėjo diena, kai jo žmonai buvo 38 temperatūra ir jis bėgo jai padėti, sumigdė vaikus, kad ji pailsėtų.
Gal mano pavydas yra per didelis, bet jaučiu, kad kas dieną jį prarandu. Aš jį be galo myliu. Negana to, jis lygina mane su žmona, net ir mylėtis jis nori tokia poza, kuri patikdavo jo žmonai. Kartais atrodo, jog mylėdamasis su manim jis įsivaizduoja ją...
Padėkit man surasti sprendimą, gal nuleisti rankas ir leisti jam išeiti, nes dažnai mūsų barniai baigiasi tuo, kad jis kraunasi daiktus ir ruošiasi išeiti, bet aš jį vis stabdau... gal jau laikas nustoti žemintis?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI VYRAS NESUDEGINA TILTŲ
Yra toks posakis: „Sudeginti po savęs tiltus“, t.y. užkirsti sau kelią trauktis. Panašu, kad jūsų vyras niekaip negali sudeginti tiltų į praeitį, jis vis dar gyvena pusiau su jumis, pusiau - savo buvusioje šeimoje. Beje, tokių dalykų atsitinka ne tik skiriantis su buvusiais sutuoktiniais. Kartais vyrai ar žmonos niekaip negali atsisveikinti su tėvų namais, ir vis tėvams skambina, vis lanko, vis tariasi...
Jūs klausiate, ką galite šioje situacijoje padaryti. Kai ką galite. Galbūt jo toks elgesys pamažės laikui bėgant, kai vaikai paaugs, tačiau tikrai ne dėl kieno nors įtakos. Žinoma, jūs ne kartą su juo pykotės, ir tikriausiai dažnai rodote savo nepasitenkinimą. Ir veltui. Jūsų vyras nepasiduoda nei emociniam spaudimui, nei įkalbinėjimams. Jis netgi suirzta. Juk jis tiesiog jaučia emocinį ryšį su savo vaikais ir buvusia žmona. O ryšys šis nebūtinai reiškia meilę. Galbūt jis susideda iš nešvarios sąžinės jausmo, tėvystės, dėkingumo. Jums reiktų kelis kartus pakalbinti draugą be kaltinimo: ką jis jaučia?
Iš šių jausmų nemaloniausias ir labiausiai įtakojantis elgesį greičiausiai būtų toks: nešvarios sąžinės jausmas. Dauguma žmonių, metančių savo sutuoktinius ar ilgamečius partnerius dėl kitų, pažįsta šį jausmą. Panašu, kad jūsų vyras daro viską, kad jį pamažintų. Jis tiesiog negali sau leisti jaustis blogu tėčiu, netikusiu vyru, išdaviku ir t.t. Jis išperka savo kaltę pavėluotu elgesiu: pavėluotu todėl, kad vargu ar žmona ir vaikai labai jį gerbia už jo išėjimą.
Ir jei jūs jo paklaustumėte, kodėl jis taip daro, ar tai reiškia, kad jis jūsų nemyli, jis atsakytų neigiamai. Ne, pasakytų jis - aš myliu tave, tačiau... ir čia pasipiltų daug visokiausių paaiškinimų, įtraukiančių į save retoriką: tai tu norėtum, kad aš susirgus žmonai palikčiau ją ir vaikus be pagalbos?
Įdomus klausimas, ką darytų jūsų draugas, jei jo žmona susituoktų iš naujo. Pavyduliautų?
Tokiu atveju čia mes susiduriame ir su tam tikru kai kurių žmonių tipų bruožu: apdairumu. Apdairūs žmonės, užkariavę vieną teritoriją ar žmogų, niekuomet jo nepalieka. Jie tiesiog pasiima jį savo amžinon nuosavybėn, priešui neatiduoda, o kritiniu atveju - sunaikina.
Jei jau aš turėjau du - tris artimus žmones - aš nei vieno neatsižadu, o palieku juos sau visiems laikams (natūralu, kad tokiu atveju kyla didelis pavyduliavimas, jei buvusiam sutuoktiniui ima kas nors rodyti dėmesį). Tačiau jei jūsų draugas pasakytų: ačiū dievui, žmona susirado kitą - pagaliau aš galiu pailsėti!- jis nepriklauso šiam tipui.
Tuomet pirma, ką jūs galite prisiminti - vyras nesijaučia labai geras žmogus. Ir labai nori tokiu jaustis, o jo supratimu, tam jis turi rūpintis ir rodyti dėmesį buvusiai šeimai. Jūs turite prieš save ne egoistą – melagį, o žmogų, kuris iš visų jėgų stengiasi pašvarinti savo sąžinę. Todėl kiekvienas jūsų priekaištas ar kaltinimas tik sustiprina šį jo jausmą ir tik labiau stumia jį išpirkti.
Jūs klausiate, ar tai reiškia, kad vyrą riektų girti už tai, kad jis važiuoja į seną šeimą?
Tai būtų puikus sprendimas! Palaikydama vyro įsitikinimą, kad jis yra geras žmogus, jūs laimėtumėte dukart:
pamažintumėte jo norą lankytis pirmoje šeimoje;
taptumėte vienintele šioje istorijoje moterimi, kuri jį supranta ir palaiko.
Tačiau būtent šis protingas žingsnis ir yra emociškai jums sunkiausias. Juk jūs tikitės, kad jis būtų geras jums, o ne apskritai geras, todėl jaučiate pyktį, nusivylimą, pavyduliaujate ir pavydite. Jums atrodo, kad vyro elgesys silpnina jūsų ryšį. Jūs netgi pagalvojate nutraukti su juo santykius.
Žinoma, jei visi argumentai jūsų galvoje susistatytų prieš jūsų gyvenimą su draugu, ir visi šie neigiami jausmai perpildytų kantrybės taurę, jūs galėtumėte su juo išsiskirti. Tačiau jei jūsų ryšys per daug jums brangus, jums tektų juo gyventi ir jį išgyventi. Kad išgyventi šį ryšį būtų įmanoma, reikalinga taip sustatyti santykius su vyru, kad jis žinotų, jog jūs suprantate jį ir jo nesmerkiate dėl jausmų (negalima smerkti žmogaus už tai, ką jis jaučia - tai nėra žmogaus valioje); tačiau jums patinka ne kiekvienas jo poelgis (už poelgius mes galime atsakyti). Jums reikia iš jo įvairių dėmesio, meilės ir pagarbos ženklų.
Tai reiškia štai ką: taip, tu jauti širdyje nostalgiją, kaltę, tu nori būti geras savo vaikams - visa tai aš suprantu, o taip pat suprantu, kad su jausmais tu negali nieko padaryti. Tačiau tu man rūpi, ir aš noriu žinoti, kokie nusimato mūsų santykiai artimiausiu metu. Tu turi paaiškinti man, ką tu gali pakeisti, tarkime, per artimiausią pusmetį.
Atsakymas: „Nežinau, aš nieko negaliu žadėti ir prognozuoti“ gali būti sutiktas pasakymu: „Tuomet ir aš pasibaigus pusmečiui negaliu tau nieko žadėti ir prognozuoti“. Tai reiškia, kad jūs nežinote, ar jūsų nepatrauks koks nors kitas vaikinas, ar jūs visuomet norėsite grįžti namo ir apskritai - jūs taip pat neatsakote už savo jausmus.
Už jausmus jūs neatsakote. Tačiau jūs jau dabar galite įsipareigoti atsakyti už savo veiksmus: tarkime, turėti tik vieną ar du laisvus vakarus, kai lankysitės klube ar pas drauges; arba pavyzdžiui, jūs pranešite jam, jei ką nors įsimylėsite, bet tam tikrą laiką su juo nesiskirsite.
Esmė ta, kad jūs duodate savo draugui suprasti: jis laisvas jausti bet ką ir laisvas kai ką daryti, bet tikrai ne jūsų sąskaita, nes ten, kur baigiasi jo laisvė, prasideda jūsų laisvė. Tai padėtų tuo atveju, jei vyras dar prisirišęs prie žmonos, kaip jūs įtariate. Posakis: viskas tvarkoje, bet aš elgsiuos, kaip aš manau - gerokai prablaivina vyrus, kurie negali ir nenori išsižadėti vienos moters iš kelių.
Ir svarbiausia dalis: jums reiktų išmokti džiaugtis ir džiuginti vyrą visuomet, kai jis pasirenka jus vietoj savo senos šeimos. Kai vyras rinksis iš dviejų moterų: viena sutiks jį su kaltinimu, o kita - su džiaugsmu -atspėkite, ką jis pasirinks?
Išminties jums.
Olegas Lapinas
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
