2008 m. spalį 40 metų Tracy Davies svečiavosi pas savo 45 metų draugą Marką Coghillą. Išgėrusi didžiulį svaigalų kiekį moteris vyrukui pareiškė, kad šis daugiau niekada jos nebepabučiuos. O po to pati puolė aistringai bučiuoti M.Coghillą ir dantimis įsikibo į jo liežuvį.
Kaip per teismo posėdį pasakojo nukentėjusysis, ištrūkęs ir geležinių Tracy gniaužtų jis mylimosios dantyse pamatė savo liežuvio dalį. Pasak vyriškio, T. Davis iš malonumo suaimanavo, o po to išspjovė „laimikį“.
Tik vėliau paaiškėjo, kad taip pasielgti moterį paskatino depresija, kurią ji patyrė dėl nesugebėjimo pastoti. Tačiau šis faktas nepadės jai išvengti bausmės.
Beje, neretai bučiniai padeda susidoroti ir su pernelyg įkyriais gerbėjais. Prieš keletą metų nedidelio Estijos Kuresaare miestelio gyventoja, grįždama namo iš naktinio klubo, savo bučiniu sugebėjo visiems laikams pabaigti „karšto estų vyruko“ priekabiavimus.
Naktinio pasivaikščiojimo metu prie jos prikibo girtas kavalierius. Apkabinęs mergaitę jis pradėjo lįsti bučiuotis. O ji gindamasi nukando jam liežuvio galiuką. Šokas ir skausmas tučtuojau apramino įkyruolį, todėl jis merginą paliko ramybėje.
„Bučiuotis draudžiama“
Viešos jausmų išraiškos ne visuomet patinka aplinkiniams, kurie aršiai kritikuoja įsimylėjėlius už nedorovingumą. Praėjusį mėnesį siekiant kovoti už eismo saugumą ir dorovingumą, Warringtono miesto (D.Britanija) geležinkelio stoties darbuotojai stoties teritorijoje pakabino ženklus „Bučiuotis draudžiama“. Šios idėjos šalininkai mano, kad besibučiuojančios porelės blaško mašinistų dėmesį ir apskritai... trukdo žmonėms judėti stoties teritorijoje.
Beje, netrukus draudimas bučiuotis stotyje buvo atšauktas ir ženklai „Bučiuotis draudžiama“ buvo pakeisti naujais „Pabučiuok mane greitai“ ir „Bučiuok mane ilgiau“.
Pirmas ženklų variantas buvo skirtas platformoms su dideliais keleivių srautais, o antras – toms stoties dalims, kur traukiniai prieš išvykstant stovi ilgesnį laiką.
Beje, sociologinių tyrimų duomenys byloja, kad Europos valstybėse piliečiai bučiuojasi santykinai retai. Vidutinis statistinis europietis per dieną tai daro apie 7 kartus, jauni žmonės – apie 12 kartų, ilgą laiką kartu gyvenantys sutuoktiniai ir žmonės vyresni nei 50 metų – apie 2 kartus. 12 proc. apklaustųjų apskritai negalėjo prisiminti kada bučiavosi paskutinį kartą.
Psichologai mano, kad bučinys ramina nervų sistemą ir apsaugo nuo streso. Mėgėjai bučiuotis dažniau būna geros nuotaikos, jie labiau pasitiki savimi, greičiau pasiekia gerų rezultatų asmeninėje ir profesinėje srityse.
Bučinio metu žmonės apsikeičia 7 mg riebalų, 0,7 mg baltymų, 0,45 mg įvairių druskų. Be to, iš lūpų į lūpas per tą laiką pereina apie 200 streptokokų, stafilokokų ir įvairių kitų bakterijų, iš kurių 95 proc. yra visiškai nekenksmingos. Bučiniai taip pat apsaugo nuo raukšlių susidarymo, nes treniruoja veido raumenis.
Paaiškėjo, kad bučinys širdies raumenų susitraukimą padažnina vyrams vidutiniškai iki 100 kartų, o moterims – iki 108 kartų per minutę. Vietoj 20 įprastinių įkvėpimų per minutę besibučiuojantys žmonės įkvepia 60 kartų. Tai gerina kraujotaką, mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.
Aistringi bučiniai yra ypač naudingi – jie stimuliuoja kasos ir antinksčių veiklą. Prancūziškas bučinys, kuomet į darbą paleidžiamas ir liežuvis, rekomenduojamas netgi norint mažinti svorį.
Pasaulinis bučinio trukmės rekordas priklauso vienai čikagiečių porelei (17 parų 10 valandų 30 minučių). Povandeninio bučinio rekordą (2 minutės 18 sekundžių) pasiekė šeima iš Tokijo, o rekordininkas iš Anglijos miesto Newcastle‘io sugebėjo per 8 valandas pabučiuoti 4444 moteris.
