Kai žvelgiate į savo mylimo žmogaus nuotrauką santykių pradžioje ir po 10 bendro gyvenimo metų, net jei meilė ir išliko, aktyvuojasi ir reaguoja visiškai kitos smegenų dalys, priklausomai nuo to, koks šiuo metu jūsų ir mylimo žmogaus santykis.
Mokslininkai palygino porų, kurios susitikinėja savaitę, ir porų, kurios draugavo metus, smegenų tomografijos vaizdus. Paaiškėjo, kad žmonių, kurie kartu praleido metus, didesnis aktyvumas tose smegenų dalyse, kurios atsakingos už ilgalaikį prisirišimą.
Nors akla aistra ir išgaruoja, bet ji suteikia pradinį postūmį praleisti kuo daugiau laiko su tuo žmogumi, kad kai aistros nebeliks, jam (arba jai) jaustume ilgalaikį prisirišimą. Kai kurie santykiai ir išyra būtent tada, kai aistra išblėsta, o prisirišimas neišsiugdytas. Tokiu atveju mums tarsi nukrenta šydas nuo akių – mums nuobodu su buvusiu aistros objektu, santykiai nebekelia pasitenkinimo, ir mes nesuprantame, kodėl išvis užmezgėme santykius būtent su šiuo žmogumi. Tokiu metu suvokiame, kad nebemylime to žmogaus, nes aistra išblėsta, o ilgalaikis prisirišimas taip ir nesusiformavo.
Šiame etape kai kurie santykiai išyra dar ir dėl to, kad mūsų kultūroje aistra laikoma tikrąja meile, kuri neva turėtų nesikeisti visu santykių gyvavimo laikotarpiu. Mes linkę manyti, kad išblėsus aistrai, išblėsta ir tikroji meilė, reiškia, santykiai nebėra gyvybingi.
Žiniasklaidoje, viešoje erdvėje meilė nuolat siejama su aistra, nes dauguma filmų ir istorijų iš tiesų aprašo tik santykių pradžią, o jei aprašo ilgalaikius santykius, kai poros kartu jau daug metų, leidžiama suprasti, kad juos sieja ta pati aistringa meilė, tik šiek tiek mažiau intensyvi nei jaunystėje.
Deja, dar labai daug žmonių aistringą meile laiko didžiausia vertybe, nors ji iš prigimties yra laikinas dalykas. Tad lygindami savo santykius pažinties pradžioje ir po daugelio bendro gyvenimo metų, turėtume nepamiršti, kad skiriasi ne tik aistros intensyvumas. Tai tas pats, kas lyginti obuolį ir apelsiną.
