Pasitaiko porų, kurioms abu dalykus suderinti pavyksta savaime. Kitoms reikia truputį pasistengti. Ir šiuo požiūriu draugystė pranašesnė nei meilė, nes meilė arba yra, arba jos nėra. O draugystę galima užsiauginti. Tik reikia kai kuriuos niuansus pritaikyti santykiams. Tiesa, šiek tiek keblumų kyla dėl to, kad vyrų ir moterų draugystė ne visada rutuliojasi pagal tuos pačius dėsnius. Žvilgtelėkime, ką geriausia galime pasiimti iš vienos, iš kitos ir iš abiejų drauge.
Noriu būti išklausytas
Emocinis kontaktas — vienas svarbiausių dalykų, kai kalbame apie moterų draugystę. Mums be galo svarbu, kad draugė mus suprastų, gebėtų išklausyti, mes dalijamės didžiausiomis paslaptimis, pasakojame viena kitai net tuos dalykus, dėl kurių ausys liepsnoja iš gėdos. Draugė, su kuria negali išsikalbėti, vargu ar apskritai gali pretenduoti į šį statusą.
Mes nebijome dalytis savo nesėkmėmis, abejonėmis, problemomis — ir tai darydamos netrokštame sulaukti profesionalių draugės patarimų ar kritikos (giliai širdyje ir pačios žinome, kada esame neteisios). Kai guodžiamės, kad paliko vaikinas, iš draugės laukiame ne skaudžios tiesos (“Nenuostabu, tokių paranojiškų pavydo scenų neištvertų joks sveiko proto žmogus”), o guodžiančio melo (“Patikėk, jis nevertas nė vienos tavo ašaros”).
Vyrai šiuo požiūriu visiškai kitokie. Bendraudami jie daugiausia dėmesio kreipia į socialinį statusą. Tai verčia juos slėpti savo silpnybes ir iš visų jėgų mėginti akcentuoti net menkiausius laimėjimus. Todėl natūralu, kad vyrai nemėgsta vienas kitam skųstis. Jeigu ir pasidalija kokia nors problema, tikisi ne užuojautos, o patarimo, kaip tą problemą išspręsti. Jeigu vyras guodžiasi draugui kolegos nesąžiningumu, jis viliasi išgirsti svarstymų, kaip su tuo nenaudėliu susidoroti, bet ne frazę: “Vargšeli, suprantu, kaip jautiesi...”
Kas tinka meilei?
Bandydama pritaikyti šias žinias meilės srityje, turėtum labiau orientuotis į moteriškąjį draugystės modelį. JAV 300 vyrų buvo paklausinėti apie draugystę. Pasirodo, jiems kur kas sunkiau nei moterims atsakyti, kas yra jų geriausias draugas! O dauguma tų, kuriems pavyko tai padaryti, šį titulą suteikė... moterims.
Vadinasi, išsikalbėti ir jausti emocinę paramą svarbu kiekvienam žmogui, tačiau vyras tai gali sau leisti tik bendraudamas su moterimi. Nujauti, kur sukame? Taip, suskubk užimti šią laisvą nišą, ir tapsi jam nepakeičiama. Tik nepamiršk: vyras iš tavęs tikisi gebėjimo išklausyti. Taigi įtempk ausis ir mažiau pati malk liežuviu.
Mums iš tiesų patinka slidinėti
Sunku įsivaizduoti du vyrus, susitikusius kavinėje tiesiog šiaip paplepėti. Nesakau, kad jie ten nesusitinka. Tačiau dažniausiai eina arba pavalgyti (kartu galima ir šnektelėti), arba aptarti dalykinių reikalų. Laisvalaikiu jie mieliau veikia ką nors konkretaus: sportuoja, žiūri rungtynes, žvejoja, eina į barą... Moterys irgi turi ganėtinai daug bendros veiklos sričių — jos gali drauge eiti apsipirkti, į kiną, į klubą. Taip pat jos gali ir tiesiog susitikti — praleisti visą vakarą tuščiai (vyrų nuomone) siurbčiodamos kavą.
Taip yra todėl, kad vyrams draugystė nėra savaime reikšminga — tai veikiau priemonė, padedanti siekti tikslo. Su vienais draugais sportuojama, su kitais žvejojama, treti — geriausi partneriai, kai tenka bendrauti su dailiąja lytimi... Jiems nė į galvą nešautų temptis į naktinį barą tą, kuris mieliau kabina slieką ant kabliuko nei merginas.
Moterims pati draugystė yra tikslas. Joms gera tiesiog būti kartu. O kas tuo metu veikiama — ne taip ir svarbu. Mes norime su ta pačia drauge eiti ir į klubą, ir sportuoti, ir keliauti, net jei žinome, kad jai labiau patiktų megzti ar skaityti knygas. Dėl draugystės galima ir pasiaukoti — netgi nueiti į tą nelemtą naktinį klubą, nors mieliau būtum baigusi megztinio rankovę.
Kas tinka meilei?
Šiuo atveju geriau remtis vyriškos draugystės principu. Psichologų patarimai turėti kuo daugiau bendrų pomėgių anaiptol nereiškia savęs ar kito žmogaus prievartavimo. Gali būti, kad iš meilės tau jis sutiks kartu slankioti po parduotuves, bet tokia auka, jo manymu, visiškai nesietina su draugyste. Dėl to judu netapsite artimesni. Tad geriau rinkitės tas veiklos sritis, kurios abiem būtų įdomios. Nekankink jo melodramomis ir nesikankink pati žiūrėdama kovinius filmus. Geriau draugiškai pasijuokite iš geros komedijos. “Lūpdažių džiungles” galėsi aptarti ir su savo drauge.
Nepaskambinau, bet myliu
Moterys mėgsta ritualus. Susiskambinti bent kartą per dieną, susitikti bent kartą per savaitę... Sveikinimai ar mažos dovanėlės Kalėdų, gimtadienio ir vardadienio progomis privalomos. Užmaršumas rodo, jog draugystė šlubuoja. Kai geriausia draugė per gimtadienį pamiršo mane pasveikinti, mėnesį vadinau ją pusdrauge. Toks titulas jai neatrodė nepelnytas — priešingai, ji manė, kad jo nusipelnė mažiausiai pusmečiui. Draugę, kuri be pateisinamos priežasties tavęs nepasigedo mėnesį, kyla pagunda visam gyvenimui išbraukti iš draugių sąrašo.
Vyrams visi tie žaidimėliai dabar tavo eilė skambinti atrodo nelabai suprantami. Tiksliau, visai nesuprantami. Vienu gyvenimu etapu jie gali būti labai artimi, bendrauti beveik kasdien. Paskui dingti vienas kitam iš akių mėnesį, metus, dešimtmetį. Tačiau susitikę jie bendraus lyg niekur nieko. Prireikė pagalbos? Jis ima telefoną ir skambina draugui, su kuriuo pastarąjį kartą matėsi prieš porą metų, džiaugsmingai sveikinasi ir nemato jokio reikalo teisintis, kodėl taip ilgai buvo dingęs.
Kas tinka meilei?
Jei atvirai, pavydžiu vyrams to lengvumo. Nes jau pavargau atsiprašinėti savo draugės, kad skiriu jai nepakankamai dėmesio. Manau, draugystė turėtų būti grindžiama laisva valia, noru ir poreikiu, bet ne pareiga. Sutinku: kai myli, tokio bendravimo stiliaus nepritaikysi (negali apsimesti, kad nieko neįvyko, jei tavo vaikinas neįspėjęs dingo iš akiračio mėnesiui), bet kai ką pasiskolinti iš vyrų vertėtų. Taip, ritualai stiprina santykius.
Rytinė kava į lovą, vakarinis pėdų masažas, sekmadienio pietūs, penktadienio filmas ir daugybė kitų tik judviem būdingų įpročių rodo: esate tikra pora. Tačiau nei draugaujant, nei mylint negalima leisti, kad mieli ritualai virstų įsipareigojimų pančiais. Todėl nedaryk tragedijos, jei vaikinas pamiršo pirmojo bučinio metines arba iškeitė tradicinį filmų peržiūros vakarą į susitikimą su draugais.
Nuimkit tą virvę nuo kaklo!
Draugaudami ir vyrai (ypač vyrai), ir moterys suteikia vieni kitiems kur kas daugiau laisvės nei mylėdami. Juk nesiimi reguliuoti kambario draugės grafiko, o jai grįžus kiek vėliau nereikalauji pasiaiškinti, kur ir su kuo ji buvo. Nors ir kokios būtumėte artimos, neimi pavyduliauti, kad draugė bendrauja ir su kitais žmonėmis.
Tuo tarpu mylimasis turi jaustis kaltas dėl kiekvienos minutės, kurią praleido ne su tavimi. Jis nori pabūti su draugais? Aha, vadinasi, jam įkyrėjau! Nori vienas atostogauti?! Tai jau santykių pabaiga! Kodėl jis po darbo neskuba namo? Kodėl neatsiliepė telefonu? Žinoma, susirado meilužę. Nesiliauji jam skambinti kas pusvalandį tik dėl to, kad pasakytum, kaip jį myli. Arba paklaustum, ką jis veikia. Įsivaizduok, kaip jaustumeisi, jei taip imtų elgtis tavo draugė? Pamanytum, kad išsikraustė iš proto.
Kas tinka meilei?
Aišku, nieko gera, jei vėluodamas vakarienės vaikinas nejaučia poreikio paskambinti ir tave įspėti. Normalu, jei gyvendami kartu derinate planus, tačiau tai nereiškia, kad tie planai visada turi sutapti. Negali elgtis su kitu žmogumi kaip su savo nuosavybe tik todėl, kad esate pora.
Suprantama, jaudiniesi, kai jis užtrunka, todėl turi teisę prašyti, kad informuotų, kur yra. Tačiau neturi teisės reikalauti tavęs atsiklausti, ar gali ten būti. Pernelyg suspausta spyruoklė vieną dieną atsileidžia tokia jėga, jog grąžinti į pirminę padėtį tampa nebeįmanoma. Tuo tarpu nedidelis atstumas sukuria trauką — turėdami savo erdvės ir paslapčių tampate vienas kitam įdomesni.
Jau žinau, kad ji TA
Moterys paprastai draugauja su to paties socialinio statuso atstovėmis. Kad būtų apie ką kalbėtis, renkamės panašaus išsilavinimo drauges. Jei draugė uždirba maždaug kaip ir tu, lengviau dalytis įspūdžiais apie naujausius pirkinius. Idealu, jei sutampa ir šeiminė padėtis.
Moterų santykiai grįsti panašumu — nesunku pastebėti, kaip greitai jos išstumia iš savo būrio tas, kurios yra kitokios. Net jei tas kitoniškumas — tik prastas skonis. Prisimeni tą mergaitę iš trečiosios B — su ja niekas nenorėjo draugauti, nes ji avėjo senamadiškus batus? Arba tą atstumtąją, kurios drabužiai trenkė pelėsiu?
Vyrai irgi gali būti vieni kitiems negailestingi. Gal net labiau nei mes, tačiau to negailestingumo priežastimi tikrai netaps juokingi batai. Socialinė padėtis — taip pat.
“Vienas mano artimas draugas — žinomas Amerikos žurnalistas, kitas — paprastas darbininkas. Diskutuojame apie viską: ir apie politiką, ir apie meną, ir apie orą, ir apie statybą, ir apie medžių priežiūrą, ir apie darbą buldozeriu”, — viename interviu prisipažino Niujorke gyvenantis garsus juvelyras Aleksas Šepkus.
Skirtingo amžiaus, padėties, išvaizdos, profesijų vyrai dažnai kur kas lengviau nei moterys randa bendrų temų ir bendros veiklos (žinoma, nekalbame apie tuos atvejus, kurie vadinami naudingais ryšiais). Jie vertina vienas kitą ne pagal išorinius požymius, o pagal kažkokią tik jiems žinomą savybių ir vertybių sistemą, kuri leidžia nustatyti, tai normalus bičas ar žąsinas. Ir visiškai nesvarbu, kaip keisis to žąsino pareigos, pajamos, titulai, — jis beveik neturi galimybių atsikratyti etiketės, kuri kartą jam buvo priklijuota.
Kas tinka meilei?
Lygiai tokiu pat intuityviu suvokimu grįstas ir vyrų požiūris į moteris. Jau per pirmąsias sekundes vaikinas suvokia, patinka jam mergina ar ne. Ir tai susiję ne vien su išvaizda. Kalba, judesiai, juokas, šypsena — daugybė detalių akimirksniu susideda į visumą, kurios beveik nepakeičia vėlesnė informacija apie tai, ką baigei, kur dirbi, kiek uždirbi ir kokį automobilį vairuoji. O kaip elgiamės mes? Tarkim, vaikinas tau patiko.
Jis atrodo patrauklus, linksmas, tau gera su juo bendrauti... Bet štai sužinai, kad jis niekur nedirba, gyvena bendrabučio kambarėlyje kartu su savo motina ir tai trunka jau ne vieną mėnesį. Tavo susižavėjimas juo akimirksniu išblunka kaip nuskalbta palaidinė. Genetikai tai paaiškintų paprastai: kiekviena patelė ieško tinkamiausio tėvo savo palikuonims, o kam gali būti tinkamas tas, kuris nepajėgia net savęs išlaikyti?
Kad ir kaip ten būtų, turėtume pasiskolinti iš vyrų jų gebėjimą įžvelgti daugiau, nei slepia išorinis kiautas. Pamatyti, kad kartais iš po to “Rolex” laikrodį seginčio šaunuolio kaukės kyšo egocentriško ir despotiško savimylos ausys. Arba priešingai — kad tas lengvabūdis linksmuolis nuplyšusiais džinsais slepia didžiulę kūrybingo darbuotojo, išradingo mylimojo ir puikaus tėčio perspektyvą. Dar svarbiau, kad tavo požiūris į jį nesisukiotų kaip vėtrungė priklausomai nuo to, kaip keičiasi jo statusas. Matyk esmę, kuri nesikeičia, net jei iš klestinčio verslininko jis staiga virto bedarbiu.
Prašyčiau daugiau racionalumo
Tipiškas vyras, išgirdęs, kad pašnekovas, kuriam paskambino, į klausimus atsakinėja trumpais taip, ne, nežinau, greičiausia pamanys: “Matyt, jis šiuo metu neturi laiko kalbėtis.” Ir pasiūlys susiskambinti vėliau. Tipiška moteris, išgirdusi tai iš savo draugės, ko gero, pamanys: “Ji pyksta ant manęs.” Ir paklaus: “Klausyk, kas nutiko?”
Tačiau jei į tokią situaciją pateks vyrui paskambinusi moteris, ji arba padės ragelį ir daugiau jam nebeskambins (jei santykiai užuomazgos fazės), arba iškels jam sceną — apkaltins šaltumu ir abejingumu (jei santykiai pasiekę tam tikrą brandą).
Moterys emocingesnės, intuityvesnės bendraudamos ir su vyrais, ir su draugėmis. Jos tuoj pat pajunta net menkiausius tembro, intonacijos, mimikos niuansus, rodančius, jog kažkas negerai. Tačiau bendraudamos su draugėmis neleidžia emocijoms nugalėti. Jei draugė atidėjo susitikimą, neimsi jos kaltinti šaltumu, nekelsi ultimatumo, kad rinktųsi tarp darbo ir draugystės.
Net ir rimčiausiai susikivirčijusi gali paskambinti draugei pirmoji ir pasiūlyti išsiaiškinti. Tačiau bendraujant su vyrais... Na, jau ne! Visas racionalumas ištirpsta kaip vaškas, įmestas į emocijų liepsną. Tegul jis skambina pirmas! Moteris teisi jau vien todėl, kad ji moteris. Todėl lakstai po namus tvirtai sučiaupusi lūpas kaip šventoji kankinė, pasiryžusi jas praverti tik tada, kai mylimasis devintą kartą mėgins pasikalbėti.
Kas tinka meilei?
Palik tuos vaikiškus žaidimus pažinties pradžiai. Tam etapui, kai jis troško tave užkariauti, o tos tylėjimo ar pavydo scenos atrodė tik žavios moteriškos silpnybės. Ilgainiui normalius vyrus toks elgesys pradeda varginti. Žinoma, esama tokių rūpestingų tėtušių, kuriuos mergaitiški kaprizai veikia kaip fetišas. Bet jei trokšti būti ne maža tėčio mergaitė, o lygiavertė partnerė, turėtum atitinkamai ir elgtis. Užuot rietusi nosytę dėl netinkamos jo intonacijos, pasidomėk, kodėl ji buvo tokia.
Gal tuo metu, kai paskambinai, jis buvo ką tik grįžęs iš viršininko kabineto, kur gavo pylos dėl netinkamai atliktos užduoties? O gal bandė manevruoti sausakimšoje sankryžoje? Nebijok pirmoji žengti žingsnį į susitaikymą, jei jautiesi neteisi. Nebijok tai daryti net ir tada, kai jautiesi teisi. Pamiršk tas taisykles, ką privalo vyras, ir kas nedera moteriai.
Juk gyvename XXI amžiuje, ne puritoniškoje karalienės Viktorijos epochoje. Beje, Vokietijoje buvo atlikta apklausa, per kurią net 69 proc. vyrų prisipažino trokštantys gyvenimo draugės ir lygiavertės partnerės, o ne kaprizingos, seksualios, bet visiškai nesuprantamos katytės, kuri išleidžia savo nagučius tada, kai mažiausiai reikia.
Kita vertus... Visokių vyrų yra. Ir visokių moterų. Savaip žavus atrodo ir kitokio tipo ryšys — stipraus, neperprantamo, mažakalbio, valdingo vyro ir paslaptingos, seksualios, nenuspėjamos ir juo manipuliuojančios moters. Atrodo kažkaip baugiai patraukliai. Labai tinka romanų ir filmų scenarijams. Bet gal tik fantazijose vyrus masina Sharon Stone tipo herojės, kurios net mylėdamosi po lova slepia ledo kirtiklį, kad bet kada galėtų jį įsmeigti jiems į galvas.
Norisi tikėti, jog realybėje dauguma vis dėlto renkasi tą moterį, kuri tuo kirtikliu padėtų įveikti gyvenimo uolas ir ledynus.
