Tas klausimas man neduoda ramybės daug metų. Atsakymo bandžiau ieškoti pati, bet deja nesėkmingai. Todėl norėčiau išgirsti specialisto nuomonę. Man 30 metų, esu simpatiška mergina, dirbu vadybininke, šiuo metu dar studijuoju magistratūrą. Atrodo, viskas mano gyvenime gerai, turiu hobių, draugių. Bet meilės reikalai man visiškai nesiseka. Draugės sukūrė šeimas, augina vaikus. O aš dar savo princo nebeieškau.
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Dėmesio man netrūksta. Bet... aš traukiu, gerus vaikinus, tokius truputį už save lėtesnius, kvailesnius. Aš ir pati esu geros širdies, domiuosi dvasiniais dalykais, man svarbu vertybės ir t.t.
Bet aš savo vyrą įsivaizduoju už mane protingesnį, tvirtesnį, kad su juo jausčiausi saugiai, savimi pasitikinčio. Kad jis atliktų vyriškas pareigas, o aš moteriškas. Bet kažkodėl aš tokių vyrų netraukiu. Turiu dabar draugą. Draugaujam pusmetį.
Jam atrodytų nieko netrūksta, turi šimtą gerų savybių. Būtų puikus tėtis, vyras. Vidus jo ir mano atitinka, požiūris ir t.t., bet man trūksta jo vyriškumo, charizmos. Ir taip su visais mano santykiais. Puikius vyrus sutinku savo gyvenime, bet negaliu būti su jais. Kas su manimi ne taip?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas:
KAI TRAUKIA NEPASIEKIAMAS IDEALAS
Laba diena,
Manau, kad jūsų įsivaizdavimas apie santykius yra gana romantiškas. Tai yra, jūs romantizuojate moterį ir vyrą, norite, kad jų sąjunga būtų tokių dviejų idealių būtybių sąjunga. Ir todėl kuklesniam variantui nesutinkate. Pavyzdžiui, jūs nerašote: „šalia įvairiausių privalumų turiu štai tokių ir anokių trūkumų“. Ir nelaikote dabartinio vaikino „sau labiausiai tinkančiu“. Ne, save jūs suprantate šitaip: „geros širdies, domiuosi dvasiniais dalykais, man svarbu vertybės“. O reikia jums ne realaus žmogaus, o už jus protingesnio, tvirtesnio vyro, „kad su juo jausčiausi saugiai, savimi pasitikinčio. Kad jis atliktų vyriškas pareigas, o aš moteriškas“. Tie gi vaikinai, kuriuos jūs traukiate, atrodo, ne tai, ko jums reikia: „lėtesni, kvailesni“. Tvirti ir protingi vyrai kažkodėl jumis nesidomi. Netgi tas draugas, su kuriuo jūs jau esate pusmetį, neturi reikiamos vyriškos charizmos. Tokiu atveju kai kurios jūsų giminaitės moterys pasakytų "pati nežino, ko nori".
Bet mes su jumis suprantame, kad jūs kaip tik labai aiškiai žinote, ko norite. Jūs norite, kad tokiai sėkmingai, patraukliai ir draugiškai merginai, kaip jūs, atitektų visapusiškai tobulas gyvenimo draugas. Jeigu jūs laikytumėte save nelabai gražia ir nelabai sėkminga mergina, o dar kažkiek tingia, kartais lėta ir reliatyviai kvaila, tai būtumėte patenkinta tuo vaikinu, kurį turite. Tačiau yra kitaip. Ir jūsų savimeilė šiai dienai neleidžia jums įvertinti visų tų vaikinų, kurie skiria jums dėmesį, ir to, kuris su jumis draugauja. Jūsų savimeilė sako: „ne, tu nusipelnei geresnio“. Nes gyvenant su tuo, kuris „nepakankamai vyriškas“ jūs negalėtumėte jaustis „tobula moterimi“. Ir jūsų žvilgsnis krypsta į tuos vyrus, kurie jums atrodo vyriškumo įsikūnijimas. Taigi, savimeilė pasmerkia jus siekti nepasiekiamo - idealo.
Jūs jaučiate šį skausmingą siekį ne pirmus metus. Ir kartais klausiate savęs: kodėl tie, kuriems aš patinku, nepatinka man? Ir kodėl tie, kurie patinka man, nesidomi manimi? Jums atrodo, kad tai kažkokia gyvenimo neteisybė. Man gi atrodo, kad tai kaip tik labai teisinga. Nes šiai dienai jūs pažįstate ne save tokią, kokia esate, o idealizuotą savęs pačios vaizdą. Jūs painiojate: „aš tokia, kokia esu“ ir „aš tokia, kokia turėčiau atrodyti“. Turėtumėte jūs atrodyti labai gerai: ir sėkminga, ir graži, ir draugiška. Tik pilnam komplektui dar tobulo vyro trūksta. O štai kokia jūs esate iš tikrųjų? Atmetus savimeilę? Labai blaiviai - kokia jūs ir kas jūs? Šitai jums teks sužinoti. Ir tam reikalui jūs negailėkite laiko nei pati, nei, jei susiruošite - pas psichologą.
Klausimas: „kas su mani ne taip?“ čia nelabai tinkamas. Juk suprasti, kokia jūs - nereiškia surasti savo defektą ar trūkumą. Kaip tik jums reikia surasti, kuomet jūs iš tiesų jaučiatės ramiai, saugiai, pasitikinčiai. Kada priimate, toleruojate, nieko nenorite nei iš savęs, nei iš kito žmogaus. Kur ir kada tai buvo jūsų gyvenime?
Atkreipkite dėmesį: tuomet iš romantikos jūs pereinate į tikrovę. Jūs turite palikti svajones apie idealą ir prisiminti, kada jūs mėgote ne idealius, o tikrus žmones. Galbūt, kažkokią draugę ar draugą. Galbūt, gyvūnėlį. Ir kada jums buvo gera su juo ir jam su jumis ne dėl jūsų pasiekimų, o tiesiog! Tiesiog dėl to jums buvo gera, kad jūs jautėtės gyva. Tuomet nereikėjo, kad šalia esantis žmogus ar kita būtybė būtų kažkokie idealūs. Jie galėjo būti tokie, kokie yra, ir jums buvo to gana. Jūs džiaugėtės, kad esate ne viena. Ir jokių kitokių reikalavimų nebuvo.
Jums reikia išmokti vertinti paprastą gyvenimą, paprastą vaikiną, paprastą save.
Bet galbūt, jūsų romantinė pasaulėžiūra yra tokia gaji, kad tiesiog neleidžia jums prisiminti kažką tokio. Galbūt, jūs prisimenate tik kaip įsimylėdavote nuostabius vaikinus ir nusivildavote jums netinkančiais. Jokio priėmimo, tolerancijos ir buvimo savimi tiesiog nebuvo jūsų gyvenime! Buvo tik graži svajonė.
Ką gi, tuomet, jūsų laukia tam tikros skausmingos procedūros, kurias gyvenimas yra numatęs romantikams: svajonių dužimas.
Neišsigąskite, tai būtina kiekvieno žmogaus brendimo stadija. Jos pasėkoje iš pradžių ateina jaunatviškas pesimizmas, kurio pėdsakas jūs jaučiate jau dabar. O kitos merginos, kurios pagal jūsų laišką „sukūrė šeimas, augina vaikus“? Jos arba jau praėjo skausmingus nusivylimus ir persiorientavo, arba jų tik laukia skausmingi nusivylimai sutuoktiniais. Šito žingsnio negali išvengti, ir reikia tiesiog žinoti, kad jis brandina ir sustiprina. Kas būna po to? Brandus optimizmas.
Sėkmės jums einant nuo idealo link tikrumo.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
