Tačiau šiandien italė demonstruoja puikius rezultatus – vos prieš porą dienų ji laimėjo sidabro medalį Pasaulio lengvosios atletikos čempionato maratono rungtyje.
Sidabrinis čempionatas
Vos prieš kelias dienas prasidėjęs Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Maskvoje Valeriai jau suteikė progą užlipti ant apdovanojimų pakylos. Visas lenktynes pirmavusi sportininkė, galiausiai vis gi nusileido Kenijos atšovei Ednai Kiplagat.
„Pirmoji bėgusi visus keturiasdešimt kilometrų, galiausiai turėjau nusileisti Ednai, nes pajutau stiprų kojų raumenų skausmą“, - po lenktynių pripažino Valeria.
Maratoną stebėjusieji pripažino, jog Valeria tikrai buvo verta aukso ir sakė tikintys, kad sportininkės sidabro medalis neguodžia. Tuo tarpu pati italė tokias kalbas neigia.
„Jaučiuosi puikiai. Nubėgusi 12 kilometrų buvau kiek pavargusi, tačiau man pavyko atsigauti ir puikiai finišuoti. Pasaulio čempionato sidabro medalis – didelis pasiekimas, todėl esu laiminga. Prieš kelis metus nebūčiau patikėjusi, jog galiu tiek pasiekti“, - sakė Valeria.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Maskovoje maratono rungtį bėgikės turėjo įveikti svilinant net 32 laipsniams karščio, todėl niekas neabejojo, jog šis išbandymas taps sportininkėms dar sudėtingesnis.
Tačiau Valeria sakosi, dėl to labai nesijaudinusi: „Nuo lenktynių pradžios mano tempas buvo geras, karštis man netrukdė, jaučiausi gerai“.
Tuo tarpu Italijos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Alfio Giomi po rungtynių sakė tikėjęs, jog jo šalies atstovė gali pateikti staigmeną, tačiau net nepagalvojęs, jog ji konkuruos dėl aukščiausių apdovanojimų.
Ištvėrė operaciją
Prieš keletą metų nuolatinis nuovargis V. Straneo atrodė visiškai normalus dalykas, todėl dėl savo sveikatos moteris per daug nesirūpino. Kasdienės treniruotės, darbas vaikų darželyje ir du vaikai namuose – pareigos nuo kurių nė akimirkai negalėjo atsitraukti. Tačiau 2010 m. jos sveikatos būklė pasiekė kritinį tašką. Tų metų pradžioje Valeria vos sugebėjo įveikti pusės maratono bėgimą Puerto Rike. Sportininkė suprato esanti visiškai išsekusi, kai nebepajėgė nueiti į parduotuvę netoli namų.
Tuo metu Valeria pradėjo lankytis pas gydytojus. Sportininkei buvo diagnozuota Sferocitozė – paveldimas raudonųjų kraujo kūnelių formos pasikeitimas, dėl kurios eritrocitai greičiau pašalinami iš kraujo ir atsiranda mažakraujystė. Ligai sustiprėjus jos blužnis tapo grėsmingai didelė, todėl ją teko pašalinti.
Operacija sportininkei buvo atlikta tų pačių metų gegužę. Po blužnies pašalinimo Valeria kuriam laikui pasitraukė iš sporto, bet vėl pradėjusi bėgioti, po kelių mėnesių ji pirmą kartą pasiekė geriausią savo pusės maratono bėgimo laiką, įveikusi jį per valandą ir 14 minučių.
„Negalėjau tuo patikėti. Man neatrodo, jog dirbau taip sunkiai, kad pasiekčiau šį rezultatą, stebėjausi savimi. Tada pradėjau dirbti dar daugiau nei iki tol“, - pasveikusi sakė moteris.
Įtarė dopingo vartojimą
Prieš porą metų jau visiškai pasveikusi Valeria pradėjo demonstruoti ypač gerą formą. Ji gerai pasirodė Berlyno maratono bėgime, vėliau Roterdame, galiausiai Londono olimpinėse žaidynėse jai pavyko finišuoti aštuntai, nors ilgą laiką moteris net pirmavo.
„Jaučiuosi labai dėkinga, - po olimpiados sakė Valeria – Galimybė vėl bėgti maratoną man didelė dovana. Ką tik sudalyvavau pirmojoje savo olimpiadoje, kartais man vis dar atrodo, kad tai sapnas, o ne realybė“.
Jos agentas Marcello Magnani pripažino, jog gydytojai jam sakė negalintys patikėti, kad Valeria kentėdama nuo tokios ligos apskritai galėjo bėgioti.
Tačiau sportininkės pasveikimo istorija patikėti norėjo ne kiekvienas. Pasklido kalbos, jog moteris neišvengiamai turėjo vartoti sportinę formą gerinančius vaistus. Kovodama su gandais, ji pateikė Italijos sporto federacijai savo ligos istoriją, atliko visus reikiamus tyrimus. Ji taip pat sutiko kas šešias savaites atlikti kraujo tyrimą, norėdama įrodyti, jog nevartoja jokių neleistinų preparatų.
„Aš tikrai nepritariu dopingui, - tuo metu aiškino Valeria. - Niekada nevartojau jokių neleistinų vaistų ir nežadu to daryti. Man buvo labai liūdna, kad žmonės mane tuo kaltino. Tačiau galiu juos suprasti, nes mano pagerėjusi sveikata stebino“.
Sportininkė prisipažino, jog bėgimas jai ne tik darbas: „Tai mano aistra ir tikroji meilė. Neįtikėtina, kad dabar galiu iš to uždirbti, bet visų pirma bėgioti man labai patinka“.
Tarp kitko:
Valeria Straneo Maskvoje vykstančiame čempionate distanciją nubėgo per dvi valandas 25 min. ir 58 sek., vos keturiolika sekundžių atsilikusi nuo laimėtojos Edna Ngeringwony Kiplagat. Bronza atiteko japonei Kayoko Fukushi (2:27:44).
Geriausiai iš lietuvių pasirodė Diana Labočevskė, kuri finišavo 12-oje vietoje. Sportininkė distanciją įveikė per 2 valandas, 37 minutes ir 48 sekundes.
20-a finišo liniją kirto geriausią sezono rezultatą pasiekusi Živilė Balčiūnaitė (2:41:09). Būtent jai iki tol priklausė geriausias pasiekimas pasaulio čempionatų maratonuose - 18 vieta (2009 metais).
Trečioji Lietuvos atstovė Remalda Kergytė maratone užėmė 30-ą vietą (2:47:30).
Iš viso maratone bėgti turėjo 72 sportininkės, tačiau startavo 70, o finišą pasiekė tik 46 bėgikės.
