Noras studijuoti

„Jausmas yra toks, kad iš pelenės virtau karaliene“, – sako iš Vilniaus kilusi Justė Pupelienė, kurios kūrybos studijai jau penkeri.

Pelenės istorija prasidėjo nuo minties apie matematikos studijas. Gimnazijos klasėse Justė intensyviai mokėsi ir chemijos, ir biologijos, nes galvojo apie medicinos studijas.

„Tačiau vienuoliktoje klasėje internetu, susipažinau su vaikinu, kuris studijavo taikomąją matematiką Kauno technologijos universitete. Taip niekada ir nesusitikau su šiuo žmogumi, bet mane jo specialybė sužavėjo. Tad jau vienuoliktos klasės pavasarį aš žinojau – mokysiuos matematikos“, – pasakoja.
Vis tik jau studijuodama matematiką Justė suprato, kad mokytoja dirbti nenorės, nors veiklos su vaikais patikdavo. Justė išsikėlė naują tikslą – išmokti buhalterijos. Todėl paauginusi sūnų ir pasamdžiusi vienerių metų dukrai auklę, ėmė mokytis buhalterijos. Moteris tikėjosi, kad įgavusi patirties įkurs savo buhalterinių paslaugų įmonę.

„Kaip šiandien atsimenu – per darbo pokalbį vadovė norėjo sužinoti, kokią save įsivaizduoju po penkerių metų. Tuo metu atsakiau, jog siekiu tapti savo darbą išmanančia buhaltere, tačiau galvoje kirbėjo mintis, kad siekiu būti savo buhaterinių paslaugų įmonės vadove. Bet kuriuo atveju, visada žinojau, kad noriu būti pati sau vadovė“, – vieną iš gyvenimo etapų prisimena J. Pupelienė.
Nors mokykloje matematikos moteris taip ir nedėstė, kiekvienais metais ji vis dar sulaukia pasiūlymo ten dirbti. Tačiau, kaip pasakoja J. Pupelienė, dirbti mokykloje jai nepriimtina dėl ten egzistuojančios tvarkos. Tiesa, matematikos vaikus moko, tačiau tai vyksta studijoje.

Atsidavė kūrybai

Pasakodama savo istoriją Justė atskleidė, kad nuo jaunystės užsiimdavo kūryba: kūrė papuošalus, gamino tortus, domėjosi floristika. Na o daugiau laiko skirti kūrybai paskatino gyvenimo pokyčiai – kai su šeima persikraustė į naują vietą. Justė ieškojo sau užsiėmimo šalia namų.

Pažintis su vienos įmonės savininkais suteikė moteriai galimybę išbandyti save kūrybinėje veikloje. Jos vedamos kalėdinės kūrybinės dirbtuvės išpopuliarėjo tiek, kad užsiėmimus Justė rengdavo ir klientų namuose, ir įmonių vakarėliuose. Neilgai trukus moteris apsisprendė Pilaitėje atidaryti savo studiją ir joje rengti kūrybines edukacijas šeimoms, draugų kompanijoms, įmonėms.

„Tuo metu vaikus mokiau matematikos ir taupiau pinigus, nes visada tikėjau, kad kažkuriuo metu imsiuosi naujos veiklos. Radusi tinkamą erdvę užsiėmimams supratau, kad matematikos studijos tapo tarsi tramplinu į mano svajonės išsipildymą. Matematikos pamokos vaikams išgelbėjo ne tik susimokant pirmąjį įnašą už patalpas studijai, bet ir kiekvieną kartą, kai reikdavo papildomų pajamų“, – atskleidžia Justė.

Atgal prie matematikos

Veiklos pradžia kone iškart patyrė sunkumų, nes kaip ir kitus verslus, veiklą sustabdė karantinas. Justei išsigelbėjimu tapo matematikos pamokos.

„Kaip ten sako – žmogus planuoja, o Dievas juokiasi... Kai baigiau matematikos mokslus, man visi sakė – eik dirbti į mokyklą. O aš tik kartojau: niekada. Prisiminusi tą sunkų karantino laikotarpį ir grįžimą prie matematikos mokymo, galiu tik nusijuokti: niekada nesakyk niekada. Nors ne mano būdui dirbti mokykloje, kur daug taisyklių ir suvaržymų mokytojams, tačiau matematika man tapo išsigelbėjimu“, – pasakoja Justė.
Penkerius metus veikianti studija moters rudenį persikėlė į erdvias patalpas. Justės studijoje žmonės renkasi į rudeninių ir kalėdinių kompozicijų kūrimo edukacijas, puodelio dekoravimą porceliano dažais, Advento laikotarpiui skirtus užsiėmimus, kurių metu kuriami eglutės žaisliukai, pinami advento vainikai, kuriamos kompozicijos.

„Jei kas man prieš dešimt metų būtų pasakęs, kad aš turėsiu kūrybinę studiją, vesiu renginius, – tikrai nebūčiau patikėjusi. Tai, matyt, todėl aš ir nesu matematikė, nes vien skaičiuoti negaliu, kad ir kaip tai mėgstu. Tačiau skirtingų sričių išmanymas vis dėlto praverčia“, – atskleidžia pašnekovė.

Svarbūs du dalykai

Įvardindama savybes, kurių labiausiai reikia norint keisti gyvenimą, Justė išskiria dvi svarbiausias – drąsą bei aplinkinių palaikymą. Labiausiai ji nerimavo dėl vieno dalyko – kaip į norą kurti studiją reaguos šeimos nariai.

„Reikia ne tik drąsos, tačiau ir palaikančių žmonių šalia, kurie tavimi tikėtų bei patartų. Ir nors mano sprendimu iš pradžių šeima abejojo, vėliau palaikė. Turiu draugę, kurią galiu vadinti savo visų veiklų ambasadore. Ji visada man sakė: jei nuoširdžiai ir daug dirbsi – bus gerai. Galiu patvirtinti, kad ji teisi. Todėl drąsinu ir kitas moteris – jei pasisekė man, pasiseks ir jums“, – sako Justė Pupelienė.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją