- Visuomenei prieinamas, nemokamas Tai chi treniruotes pradėjote organizuoti prieš septynerius metus. Pristatydami šį sportą akcentuojate, jog jis ypač tinkamas garbaus amžiaus žmonėms. Kodėl dabartiniais jaunimo kulto laikais atsigręžėte į vyresnius žmones?
Negalėčiau pasakyti, kad išskiriame kai kurias amžiaus grupes, nes treniruotes lanko labai įvairaus amžiaus žmonės. Galima pasakyti, kad pas mus yra pusiausvyra – maždaug pusė sportuojančių yra vyresni. Tiesiog vyksta natūrali atranka – ateina tie, kuriems tai tinka, o vyresnio amžiaus žmonėms šis sportas priimtinas todėl, kad atliekami judesiai yra lėti, be prakaitavimų, čia mokomasi gilaus kvėpavimo - visa tai organizme daro didelius pokyčius, kuriuos žmogus jaučia. Esu treniravęsis pas vietnamietį meistrą, kuris yra pasakęs: ,,įsitempti gali iki tam tikros ribos, o atsipalaiduoti, mokytis atsipalaidavimo gali iki begalybės“ – tai yra atsipalaidavimas ir todėl tinka pagyvenusiems žmonėms. Kol mes propaguojame tą jauno kūno kultą, tol tų pokyčių ir nereikia, bet neišvengiamai ateina keturiasdešimt ir pajunti, kad kažkas „nebe taip".
- Vyresni žmonės dažnai skundžiasi stuburo skausmais, kenčia dėl išvaržų ir kitų negalavimų. Ar yra tokių būklių, kai šis sportas gali būti pavojingas?
Jeigu žmogui reikia kreiptis į gydytoją, visada yra rizika – nepriklausomai nuo to, ar tai stuburas, ar vidaus organai, ar akmenys. Bet jeigu žmogus neserga, sportas tik padės. Kiekvienam būna, kad paskauda juosmenį – parink grybus, padirbėk visą dieną lauke ir žiūri, jau tau susuko... Maži skausmai, kurie vieną kitą kartą „įlenda“ yra natūralu ir juos galima atstatyti.
Thai chi praktikoje atliekant visus pratimus stuburas yra vertikalioje žemei pozicijoje ištiesinant juosmenį ir natūraliai ištempiant stuburą be susigūžimų, persikreipimų – taip stuburas tiesinamas, subalansuojami raumenys. Lėti judesiai suteikia galimybę vienu metu atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį, veikti visiškai sąmoningai, kontroliuojant kiekvieną judėjimo trajektorijos milimetrą išvystant kūno jautrumą ir tikslų veikimą erdvėje. Suderintas su atliekamais judesiais, žemutinio pilvo kvėpavimas, aktyvaus žvilgsnio naudojimas, įgalina palaipsniui siekti daugelio sudėtingų dalykų įvaldymo. Senėjimo reiškiniai vyksta neišvengiamai, bet atliekant Thai chi pratimus, tas procesas gali būti žymiai lėtesnis, gražus.
- Ar galima palyginti kinų ir mūsų vyresnio amžiaus bendrą fizinę būklę? Juk Kinijoje įprasta, kad penktą ryto pensininkai jau mankštinasi parke.
Kinas, kuris nesportavo, jis labai nesiskirs nuo tų lietuvių, kurie irgi nesportavo. Tačiau tas, kuris visą gyvenimą treniravosi Thai chi, jis skirsis nuo bet kurio lietuvio, kuris galbūt irgi pusę gyvenimo treniravosi – kalbant apie atsipalaidavimą, kūno valdymą, lankstumą, aplinkos suvokimą, kvėpavimą, jo lygis bus aukštesnis.
- Yra daug sporto šakų, o marketingas išvystytas beveik tobulai – viskas pritaikyta būtent jums... Kaip nepasimesti kartais apgaulingame informacijos sraute ir išsirinkti sau tinkamiausią sporto šaką? Bandymo keliu, kitų rekomendacijomis, intuicija?
Temą palietėte labai gerą, nes tai yra šiuolaikinės civilizacijos problema – kur mes einam, ką mes darom, kur mes nueisim ir kuo viskas baigsis. Kiekvienas specialistas save reklamuoja kaip geriausią, nes geriausiai jis žino tą siaurą sritį, kurioje yra. Tai yra natūralu, kiekvienas visada sakys taip: „Aš išmokysiu". Ir aš taip pat sakau – gal tik ne taip ryškiai, nes mažiau reklamos.
Ir iš tikrųjų, reikia galvoti apie tai, kas yra natūralu ir tinka visam laikui. O natūralu yra tiesiai vaikščioti, išjudinti visus sąnarius, gerai, tolygiai, lengvai kvėpuoti, vieną kartą per savaitę išprakaituoti prabėgus gerą krosą ar nuėjus į pirtį ir tada, kai jau turi susikūręs savo sistemą, atsiranda kūryba. Reikia galvoti apie tai, ką mes renkamės visam laikui, o ne epizodui.
Jeigu niekam nemeluojant, sakyčiau, kad renkantis iš viso to srauto, pirmiausia reikėtų pradėti nuo mankštos. Mankštintis yra sveika – ar vienokiu, ar kitokiu būdu, kurių yra daug. Darydamas mankštą žmogus pajunta savo kūną, širdies darbą, skausmus, pajunta, ko daryti jis negali. Ieškant atsakymo, kas kiekvienam asmeniškai tinkamiausia, negalimas paviršutiniškumas – šiandien čia, rytoj ten... Toks blaškymasis ir mėtymasis nėra natūralu. Natūralu yra tai, kai tu atsigręži į save ir pagalvoji – aš dešimt metų sėdėjau prie kompiuterio ir dabar man reikia truputį pakeisti gyvenimą.
- Minėjote, jog jūsų vedamose treniruotėse vyrauja įvairaus amžiaus žmonių pusiausvyra. Vis dėlto, išbandę Thai chi, daugiau „atkrenta“ jaunų žmonių, kuriems, kaip sakėte remdamasis ir savo jaunystės patirtimi, dažnai labiau priimtini greitą rezultatą ir aštresnes emocijas suteikiančios sporto šakos. Tačiau Thai chi yra kovos menas – kodėl jis vadinamas švelniu? Dėl judesių lėtumo?
Taip, treniruočių metodai yra labai švelnūs, bet gerai įvaldžius techniką, efektas gali būti ir griaunantis, tačiau tam reikia daug laiko ir darbo. Lėti Thai chi judesiai daromi visu kūnu, jie labai gerai koordinuoja kūno veiklą ir lėtame judesyje tu išmoksti suvaldyti kiekvieną savo kūno centimetrą, energiją tam, kad perduotum jėgą nuo žemės, per save, į kumštį ar ką tik nori.
Įdomiausia, kad šito galima pasiekti tik per lėtą judesį, nes tik taip pratimus įmanoma atlikti sąmoningai. Jeigu pratimus atliksi greitai, bus chaosas. Kai eilę metų dirbi tokiame lėtame judesyje, tada išlavinamas sugebėjimas tą patį atlikti greitu judesiu.
- Sveika mityba norintiems būti sveikais – ne mažiau svarbu, tačiau ir čia yra daug pasiūlymų ir pasirinkimų... Kokio požiūrio laikotės jūs?
Žinau, ką reikia valgyti ir kada, bet ne visada tai darau, nes tam tiesiog pritrūksta laiko. Manau, svarbiausia, kad maistas būtų sveikas – be hormonų ir t.t., kas dabar irgi sunkiai prieinama. Vėlgi atsigręžiu į natūralumą – svarbiausia, kad maistas būtų pagamintas su meile – tokiu atveju jis turės žymiai didesnę vertę, nei perkant brangiausius produktus. Bet...Turi būti tam tikri papildai, kuriuos kartas nuo karto reikia vartoti. Kalbu ne apie tuos, kurie pardavinėjami vaistinėse...
Gal aš čia būsiu nepopuliarus, bet esu už natūralią gyvenseną – būtinai kartais reikia suvalgyti česnako, vartoti linų sėmenų aliejų, skaidulų, ant stalo reikia turėti ir druskos. Druska nėra baisu, jei judi. Jei nejudi – viskas baisu – ir cukrus, ir druska. O kiekvieną dieną atiduodant duoklę sau, atliekant fizinius pratimus, teisingai kvėpuojant – tų neigiamų poveikių nebus. Visais atvejais, kai kalbu apie Thai chi naudą, turiu omenyje ir taisyklingo kvėpavimo naudą. Kvėpavimas yra organizmo valymas. Aišku, visiems žinoma, kad reikia valgyti daug daržovių, tačiau jų kokybė dabar taip pat aiški, todėl sunku kalbėti apie sveiką mitybą. Manau visais atvejais svarbiausia viską apvainikuoti saiko jausmu ir viskas bus gerai. Ir bulvės reikia, ir buroko – visko, kas auga Lietuvoje.
- Thai chi jus mokė šio kovos meno autoritetai kinai. Kaip juos apibūdintumėte?
Jie yra malonūs žmonės, gan šilti. O kaip mokytojai – jie labai išlaiko mokytojo gerbimo taisyklę. Pas juos yra sakoma taip: „Jeigu tu atėjai pas mane treniruotis vieną kartą, aš jau esu tavo mokytojas visą gyvenimą“. Iš mūsų europietiškų pozicijų tai skamba kaip laisvės varžymas, nes pas mus priimta, kad kur žmogus nori, ten ir eina. O ten mokytojas yra labai vertinamas.
Tai jaučiasi ir kasdienybėje, tarkime, vienas mokytojas kinas čia Lietuvoje, kai kartu išeidinėjome iš patalpos, žvilgteli į mane – leidžia suprasti, kad aš paneščiau jo lagaminą. Nors aš esu asociacijos pirmininkas ir jis tai žino, bet vis tiek mane laiko savo mokiniu ir tai jie vertina labai griežtai. Tai įdomus dalykas ir man keistas, bet aš žinau, kad jie tokie, tokios jų tradicijos ir tai priimu - žinoma ir taip mes juos gerbiam, bet reikia prisitaikyti prie taisyklių.
