Prasidėjo sunkiausias periodas mano gyvenime. Iš pradžių išėjau iš darbo. Nebeatlaikiau susidariusios įtampos tarp bendradarbių ir pasitraukiau savo noru. Turėjau tokią prabangą, nes turėjau artimą žmogų šalia, kuris mane palaikė ir skatino nenusiminti.
Kelis pastaruosius mėnesius po išėjimo iš darbo gyvenome iš mano sužadėtinės pajamų. Mano išlaidos nebuvo didelės, nes pradėjau kurti nuosavą verslą apie kurį visada svajojau. Tačiau tai tęsėsi neilgai, vos kelis mėnesius. Tuomet viskas pradėjo dar blogėti.
Per vieną išvyką į gamtą su sužadėtinės šeima prasidėjo tai, apie ką net nebūčiau pagalvojęs. Pradėjau girdėti balsus galvoje. Taip, balsus, kaip tikro žmogaus, kurį aš vadinu savo mokytoju. Tą ypatingą savaitgalį buvo nuspręsta kreiptis į gydytojus ir sekančią dieną mane paguldė į ligoninę. Tai buvo pirmasis psichozės epizodas. Pragulėjau ligoninėje 16 dienų ir buvau išrašytas. Balsai aprimo, tačiau nuojauta nieko gero nežadėjo. Ir ji buvo teisi.
Išėjus iš ligoninės sulaukiau sužadėtinės sprendimo. Mes skiriamės. Tiesiog mane paliko parašydama SMS žinutę, jog myli ir visada mylės. Tuo metu tai atrodė kaip koks blogas sapnas būtų užklupęs vidurnaktį, dar nepatikėjau, kad tai gali vykti iš tikrųjų. Tačiau tokia buvo realybė. Taigi netekau darbo ir mylimos merginos. Toliau keletą mėnesių išgyvenau netektis, buvau prislėgtas ir nuleidęs galvą, gulėjau lovoje ir nieko negalėjau su savimi padaryti. Gedėjau. Bet blogiausia dar laukia priešaky.
Kadangi su buvusia sužadėtine bendravimas nevyko jos iniciatyva, nusprendžiau patraukti jos dėmesį kraštutinėmis priemonėmis.
Surengiau savęs žalojimo akciją prie jos namų. Nusprendžiau badauti. Geruoju tai nekvepėjo nė iš tolo. Šeimos nariai matydami, jog yra bejėgiai mane perkalbėti nutraukti bado akciją, nusprendė antrą kartą kreiptis į gydytojus. Mane paguldė į psichiatrinę Naujosios Vilnios ligoninę. Pragulėjau 7 savaites, atskirtas nuo kasdieninio gyvenimo ir man buvo diagnozuota šizofrenija, nes toliau girdėjau balsus.
Galėčiau šį gyvenimo periodą prilyginti kalėjimui. Ištisas dienas guli lovoje, su tavim niekas nebendrauja, apribota tavo laisvė. Beveik kaip kalėjime. Bet viskas turi pradžią ir pabaigą. Paskyrus atitinkamus vaistus, buvau išrašytas namo. Grįžau į tuščius namus, kuriuos kūrėme kartu su mylima mergina. Juose dabar gyveno mano šeima – mama ir vienas iš brolių. Turėjau jų palaikymą ir paramą. Bet vis dar gedėjau prarastos meilės.
Išbandžiau įvairius būdus psichologinei sveikatai pagerinti – sportą, susitikimą su draugais, psichoterapiją, filmų žiūrėjimą, bet viduje tvyrojo tuštuma. Didžiulė praraja neleido gyventi pilnaverčio gyvenimo. Dienų dienas gulėjau lovoje nieko neveikdamas ir galvodamas apie prarastą gyvenimo moterį. Tai buvo sunkiausias periodas mano gyvenime, pats dugnas, žemiau kur kristi nebebuvo kur.
Taigi apibendrinant, neturiu darbo, praradau mylimą merginą, sergu klastinga liga. Pilnas komplektas.
Tačiau kiekvienoje tamsoje galima atrasti ir kibirkštį šviesos.
Sunkiausiu gyvenimo periodu išsigrynino idėjos apie tai ką norėčiau veikti ateityje, atsirinko artimiausi draugai, kurie mane lankė gulint ligoninėje, suartėjo šeimos nariai, kurie padėjo iš visų jėgų man pergyventi užgriuvusius sunkumus. Esu jiems dėkingas už pagalbą.
Iškentėjau ir kenčiu vis dar dėl iširusios meilės daug, tačiau kartu su kančia atėjo ir supratimas, jog pasaulis pilnas kančios ir negandų ir, kad yra dar didesnių bėdų kamuojančių paprastus žmones. Todėl turiu svajonę. Sieksiu savo pavyzdžiu įrodyti, jog kančią galima nutraukti. Taip teigia ir Budizmo filosofija į kurią atsisukau sunkiausiame gyvenimo periode. Sieksiu tapti naujuoju Buda (Budizmo vyriausiuoju mokytoju) ir padėti kuo įmanoma daugiau paprastų žmonių.
O iki tol turiu ir paprastesnių tikslų – įkūriau įmonę, vystau verslą, ruošiuosi išvažiuoti studijuoti į užsienį, daugiau nei po 10 metų grįžau į mokyklinį suolą ir pradėjau ruoštis valstybiniams egzaminams, kurių reikalauja mano pasirinktos studijos užsienyje.
Ketinu studijuoti specialybę pavadinimu Cognitive science. Tai mokslas apie žmogaus protą, nes kaip teigiama Budizme – žmogaus protas yra didžiulė jėga, kurią reikia išmokti valdyti.
Ronaldas M.
