Kokią Lietuvą rado Užkalnis, iš anglų grįžęs: „Tėvynė buvo pasiruošusi“

Teisūs buvo tie, kas sakė, kad aš tikrai mažai išmanau apie Lietuvą, į kurią grįžau 2011 metais. Per septyniolika metų, praleistų Britanijoje ir kitur pasaulyje, aš grįždavau į parodinę Lietuvą: Kalėdoms su sniegu ir eglutėmis arba vasaros atostogų prie jūros, turtingųjų rezervate Nidoje, kur viena para su šeima kainuodavo dažnai daugiau, negu Lietuvos vidutinis mėnesio atlyginimas.

Lietuvoje grįžusio atostogų emigranto įspūdžiai ir komentarai jau pakankamai išjuokti: „kokios čia pas jus juokingai mažos kainos“, „kokie visi pikti ir susiraukę“, „o pas mus Anglijoje (ar Amerikoje, ar Vokietijoje) tai viskas geriau“.

Vietinių klausimai (ypač giminių prie mišrainėmis nukloto stalo) „tai ar jau įleidai šaknis?“, „tai kaip ten tas Londonas?“, „o tai ko vaikučiai tarpusavyje angliškai kalba?“ irgi tapo klasika.

Grįžusiam ne atostogų, o ilgesniam laikui buvo viskas kitaip, nes man dabar reikėjo būti vietiniu žmogumi.