Stanleyis Cliffordas Weymanas gime 1890 metais. Tiksliau, tuomet Brukline gimė Stanleyis Jacobas Weinbergas – vardą jis pasikeitė vėliau. Jis gimė neturtingoje šeimoje ir, kaip sakė pats, dažnai buvo kamuojamas nuobodulio. Galbūt tai buvo susiję su tuo, kad šeima negalėjo išleisti jo į mokslus. Kiek galėjo, berniukas lavinosi pats ir netrukus suprato, kad gali kalbėti ir elgti kaip tikri aukštuomenės nariai.

Pirmosios apgaulės už prabangias vakarienes

1910 metais, 20-metis Weymanas pasinaudojo pirmąja galimybe apsimesti iškilia asmenybe – Niujorke jis prisistatė kaip sugrįžęs JAV konsulas Maroke. Netrukus jaunuolis vakarieniavo prabangiuose restoranuose, kur jį kvietė turtingi Niujorko aukštuomenės nariai. Tiesa, jaunas amžius daug kam atrodė įtartinas ir netrukus Weymanas buvo suimtas.

Tiesa, kadangi Weymanas niekada nesistengė išvilioti pinigų ir nepasinaudojo apgaule kažkokioms galios pozicijoms įgyti, jis netrukus vėl buvo laisvas. Tuomet jis ryžosi kur kas sudėtingesnei apgaulei – jis apsimetė Serbijos karo atašė. Ir nebuvo sučiuptas! O tuomet tapo JAV Karinio jūrų laivyno leitenantu. Įdomu tai, kad šios dvi apgaulės buvo susijusios – leitenantas buvo Serbijos karo atašė draugas. O va tada Weymanas vėl pateko už grotų ir buvo paleistas 1915 metais.

Išėjęs iš kalėjimo Weymanas tikrai nebuvo pasimokęs. Jis iš karto ėmė prisistatinėti kaip leitenantas Ethanas Allenas Weinbergas, JAV konsulas Rumunijoje. Ši apgaulė jam padėjo apžiūrėti karo laivą „USS Wyoming“. Susipažinęs su keliais įtakingais žmonėmis, leitenan... Weymanas pakvietė grupę iškilių asmenybių su juo pavakarieniauti „Astor“ viešbutyje. Federaliniai agentai jau žinojo Weymaną ir jo apgaules, todėl jis buvo sulaikytas vakarienės metu. Apsimetėlis skundėsi, kad agentai nepalaukė iki deserto ir gavo metus kalėjimo.

Nors Weymanas vis buvo sučiumpamas, jis niekada nesiliovė. 1917 metais jis apsimetė britų karininku ir nuėjo apžiūrėti Bruklino arsenalo, kur buvo maloniai sutiktas. Tik vienas karininkas įtarė, kad kažkas čia ne taip ir Weymanas vėl iškeliavo už grotų. 1920 metais buvo paleistas ir tapo gydytoju iš Peru. Tiesa, nieko jis negydė, tik organizavo vakarėlius. Kol buvo suimtas.

Stanleyis Cliffordas Weymanas

Valstybės pareigūnas

1921 metais Weymanas sužinojo, kad JAV lankosi Afganistano princesė Fatima. Afganistanas tada nebuvo nei labai svarbi, nei labai įdomi valstybė JAV politikams, todėl princesės vizitas buvo praktiškai ignoruojamas. Jai tai, beje, labai nepatiko, nes ji tikėjosi šilto sutikimo ir pokalbių su aukštais JAV politikais. Weymanas nusprendė tuo pasinaudoti, todėl apsimetė JAV Valstybės departamento pareigūnu (ir laivyno karininku, žinoma). Weymanas teigė, jog apgailestauja, jog princesė yra ignoruojama ir pažadėjo suorganizuoti susitikimą su JAV prezidentu. Princesė Fatima apsidžiaugė ir sutiko sumokėti 10 tūkstančių dolerių dovanoms.

Weymanas galėjo pabėgti su tais pinigais, tačiau apsimetėlis niekada neveikė tik dėl pinigų. Už tą didžiulę sumą jis užsakė privatų traukinio vagoną ir prabangiu viešbučio apartamentus. Weymanas ėmė lankytis Valstybės departamente ir visiems argumentuotai aiškino, kodėl Afganistano princesės vizitas yra svarbesnis nei daugelis mano. Jam pavyko suorganizuoti susitikimus ir su valstybės sekretoriumi Charlesu Evansu Hughesu ir su prezidentu Warrenu G. Hardingu.

Kodėl Weymanas taip elgėsi? Na, jam tai buvo tiesiog įdomu. Jis į viską žiūrėjo kaip į nuotykį. Tačiau apsimetimas karininku vis tiek yra nusikaltimas ir jis buvo nuteistas dvejiems metams už grotų.

Gydytojas ir patarėjas

1926 metais Weymanas pasirodė aktoriaus Rudolpho Valentino laidotuvėse ir prisigretino prie jo meilės Pola Negri. Jai jis prisistatė kaip gydytojas ir netrukus tapo jos asmeniniu prižiūrėtoju. Tiesa, jo gydymas buvo paremtas dvasingumu. Weymanas drąsiai skelbė pranešimus spaudai apie Negri sveikatą. Kodėl? Nes o kodėl ne?

Netrukus Weymano apgaulė buvo atskleista. Įdomu tai, kad Negri tai mažai rūpėjo ir ji manė, kad vyras jai padėjo.

Per Antrąjį pasaulinį karą Weymanas ėmėsi konsultanto verslo – jis patarė tarnybos vengiantiems vyrams kaip suvaidinti įvairias ligas. Ir buvo nuteistas 7 metams kalėjimo.

Žurnalistas

1948 metais Weymanas suklastojo žurnalisto akreditaciją ir ėmėsi darbo Jungtinių Tautų Organizacijos biure Niujorko valstijoje. Čia jis susipažino su JAV ir Sovietų sąjungos diplomatais. Tuo tarpu Tailando delegacija buvo sužavėta Weymano darbo ir pasiūlė jam tapti jų atstovu spaudai. Taip Weymanas būtų iš esmės tapęs diplomatinės misijos nariu!

Weymanas nusprendė, kad reikėtų apie tai pasikonsultuoti su JAV Valstybės departamentu. Jo laiško sulaukę biurokratai iš karto suprato, kas vykstą, nes Weymano reputacija jau buvo gerai žinoma. Ir taip Weymanas neteko ir šių pareigų.

Sukčius

Didžiąją dalį apgaulių Weymanas atliko tik dėl to, kad norėjo pasijusti gyvas. Jis nekentė monotonijos ir vienodo gyvenimo ritmo. Ar jūsų gyvenimas tikrai yra toks unikalus kaip manote? Ar tikrai negyvenate lygiai taip pat kaip tūkstančiai jūsų kaimynų?

Tačiau Weymanas taip pat norėjo ir prabangos. 1954 metais jis pabandė pasiimti 5000 dolerių paskolą namo remontui. Tik jokio namo nebuvo ir Weymanas vėl stojo prieš teismą. Čia jis bandė apsimesti bepročiu, bet vėl buvo nuteistas.

Weymanas miršta kaip drąsus didvyris

Weymanas galiausiai tapo vieno viešbučio Niujorke portjė – jis nešiojo naktį atvykusių svečių lagaminus. 1960 metais viešbutyje pasirodė ginkluotas plėšikas. Nuotykių ištroškęs Weymanas šoko tiesiai priešais ginkluotą nusikaltėlį ir buvo nušautas. Nusikaltimą tyręs detektyvas vėliau teigė, kad Weymanas „per gyvenimą padarė daug dalykų, bet tai, ką jis padarė dabar, buvo drąsu“.