Maždaug iki dešimtos klasės aktyviai sportavau – visose varžybose būdavau jei ne nugalėtojas, tai visada tarp prizininkų. Man prognozavo puikią sportininko karjerą. Deja, vienos treniruotės metu patyriau sunkią traumą.
Teko iškentėti vieną operaciją, po to – dar vieną. Galiausiai sekė dar viena. Po to – reabilitacija. Į aktyvų sportą taip ir nebegrįžau. Dar kurį laiką po gydymo eidavau į treniruotes, tačiau nebesugebėjau daryti net dešimtadalio to, kas anksčiau atrodydavo taip paprasta...
Iš pradžių treneris dar dirbo su manimi, tačiau palaipsniui mano vietą užėmė kiti vaikinai. Buvo labai sunku suvokti, kad viso gyvenimo svajonė taip lengvai ėmė ir sužlugo... Panirau į depresiją. Visada žinojau, kad būsiu sportininkas, neturėjau daugiau alternatyvų.
Taip bėgo mano vegetacijos mėnesiai, kai netikėtai vienose iš giminaičių vestuvių teko atsisėsti šalia vieno koučerio. Nežinau, kodėl, bet išsipasakojau jam. Jis davė man vertingų patarimų. Kadangi mano fiziniai pajėgumai buvo labai sumenkę, jis man patarė tobulinti mentalines savybes, liepė susidaryti konkrečius tikslus ir palaipsniui jų siekti. Minėjo, jog jei nepavyks, tai bent būsiu pabandęs, kitu atveju taip ir liksiu „juodoje duobėje“. Aš paklausiau jo.
Jau kitą dieną po vestuvių ant lapo susirašiau visus dalykus, kurie mane domintų. Po to palaipsniui mažiausiai patinkančius išbraukiau. Liko keli, su kuriais galėčiau susieti savo gyvenimą. Pirmu numeriu įrašiau mediciną: prisiminiau, kokį įspūdį man vaikystėje paliko tėvų draugas chirurgas. Pagarbos vertas vyras. Norėjau ir aš tokiu būti, bet pasukau sporto kryptimi. Dabar ši mintis apie mediko kelią vėl ėmė šmėžuoti mano galvoje.
Deja, viena didžiulė problema – per tingėjimą, per sportą, o vėliau per gydymąsi buvau praleidęs daug pamokų, turėjau didžiules mokslo spragas, tad „vilkausi“ pačiame klasės gale. Ne kartą buvau paliktas vasaros pataisų... Negana to, jau buvo vienuolikta klasė, o tarp mano pasirinktų dalykų nebuvo nei biologijos, nei chemijos.
Apie savo mintis papasakojau klasės auklėtojai, deja, ji tik pasijuokė iš manęs: „TU į mediciną?“. Dar bandžiau su ja kalbėti, tačiau atsimušiau lyg į sieną... Buvo labai skaudu, tačiau žinojau, jog negaliu nuleisti rankų. Ėjau kalbėtis su kitais mokytojais. Viena iš jų buvo labai griežta, tačiau teisinga matematikos mokytoja. Ji pritarė mano idėjai, pažadėjo padėti. Kalbėjau su kitais mokytojais, administracija, kad man leistų pasikeisti norimus dalykus-pamokas, tačiau jie nesutiko. Bet aš kovojau iki galo, parašiau ne vieną raštą, net kalbėjau su direktore, mane labai užtarė matematikos mokytoja, išprašiusi man suteikti dar vieną šansą – galiausiai pasiekėm savo.
Mano tvarkaraštyje atsidūrė visi norimi dalykai. Aš labai „susiėmiau“ – ne tik aktyviai dirbdavau pamokose, tačiau papildomai pats iki nakties kasdien mokydavausi savarankiškai namuose, kilus klausimams per pertraukas prašydavau mokytojų, kad man padėtų, paaiškintų (nebuvau iš turtingos šeimos, tad korepetitoriams pinigų neturėjau).
Prasčiausiai sekėsi matematika. Matydama mano pastangas, matematikos mokytoja kartais papildomai pasilikdavo po pamokų ir mane nemokamai mokydavo – esu be galo jai už tai dėkingas!
Vienuoliktos klasės pabaigoje iš prasčiausiai klasėje besimokiusiojo pralenkiau vidutiniokus. Tačiau aš nesustojau, mokiausi toliau. Visą dvyliktą klasę praleidau prie vadovėlių: ir ką jūs manote?! Visų mokytojų, mano tėvų, artimųjų, aplinkinių, net dalinai ir savo nuostabai išlaikiau valstybinius egzaminus geriausiai iš visos savo mokyklos! Pralenkiau moksliukus, kurie nuo pirmos klasės uoliai trynė mokyklos suolą! Negalėjau savimi atsidžiaugti. Pateikiau dokumentus studijuoti mediciną. Greitai baigsiu ir šias studijas. Studijuoti sekasi puikiai, gaunu net paskatinimą iš universiteto – kas mėnesį mano sąskaitą pasiekia stipendija. Greitai būsiu gydytojas ir galėsiu padėti kitiems žmonėms.
Tikiuosi, kad mano pavyzdys padės visiems tiems, kurie yra nurašyti aplinkinių. Stenkitės visomis jėgomis pasiekti savo tikslą, kovokite dėl jo ir jūsų svajonės taps realybe. Jums teks susidurti su daug iššūkių, su neigiama aplinkinių nuomone, tačiau nepasiduokite – pergalės jausmas neapsakomai saldus... Sėkmės! Tik jūs esate savo gyvenimo laimės kalviai!
Edmundas
