Šiemet rugpjūčio 19 d. prasidėjęs festivalis nusitaikė į kasmet atgimstantį sostinės Stoties rajoną, kuriam dar daugiau gyvybės įkvėpti ir spalvų suteikti bandys žinomi Lietuvos ir užsienio gatvės meno kūrėjai, tarp kurių ir vilnietis Antanas Dubra, festivalyje dalyvaujantis jau antrą kartą.
Antano kurti personažai jau spėjo apsigyventi ne vien ant Lietuvos miestų sienų, bet ir Prancūzijoje, Vokietijoje, netgi Malaizijoje. Prieš porą metų ant buvusios Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės fasado A. Dubros nupieštas įspūdingo dydžio šuo tapo vienu daugiausiai dėmesio sulaukusių pirmojo „Vilnius Street Art“ festivalio darbų. Šiemet menininkas ne tik turi paruošęs naujų idėjų Vilniaus oro uostui, bet ir sukūrė festivaliui dedikuoto „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ alaus etiketę.
Vien gatvės menu neapsiriboja
Pats A. Dubra sako nenorintis riboti savo veiklos ir saviraiškos formų, o kūrybai – tiek gatvės meno, tiek kitose srityse – jį įkvepia aplinka, pažįstami, sutikti žmonės, perskaitytos knygos.
„Kartais naujiems darbams įkvepia ir jau anksčiau įgyvendintos idėjos, norisi skirtingais kūriniais tarsi sukurti, pratęsti siužetinę liniją. Dažnai, prieš pradėdamas kurti, iš anksto turiu tam tikrą viziją, kaip darbas turi atrodyti, tačiau gana abstrakčią. Tad ne visuomet tiksliai žinau, koks bus galutinis rezultatas, vis bandau eksperimentuoti, dažnai ir susimaunu, bet kartais taip atrandu ir kažką nauja“, – pasakoja A. Dubra.
Penkiolika metų gatvės meną kuriantis vilnietis yra žinomas ne vien gatvės menininkų ir šia meno forma besidominčiųjų gretose. A. Dubra dirba prie daugybės įvairių projektų, yra kūręs ir tarptautinius festivalius apkeliavusius bei apdovanojimus pelniusius vaizdo klipus, ir teatro spektaklius vaikams. Už vieną iš jų kartu su kolega buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Jis taip pat prisidėjo ir prie metų geriausiu lietuvišku animaciniu filmu pripažinto bei Sidabrinės gervės apdovanojimą pelniusio režisieriaus Igno Meilūno filmo „Miškas“ kūrimo.
Etiketę kūrė įkvėptas Berlyno
Menininko įsitikinimu, visuomet svarbu dirbti su tomis idėjomis, tais projektais, kuriais pats tiki – ar tai būtų piešinys ant sienos, vaizdo klipas muzikos kūriniui ar vizualinio identiteto prekės ženklui kūrimas. Anot A. Dubros, dirbant prie patinkančio projekto įdedama daugiau pastangų, viskas daroma nuoširdžiau.
„Gatvės menas dažnai asocijuojamas su Vokietija, konkrečiau – Berlynu. Būtent todėl specialiai festivaliui sukurtas alus, gavęs pavadinimą „Ošiančios sienos“, yra vokiškas pilsneris. Kurdamas jam etiketę, bandžiau perteikti šias asociacijas viename piešinyje, kuriame vaizduojama daug skirtingų elementų – Berlyno televizijos bokštas, raudonos plytos, policijos mašinos ir kiti dalykai“, - pasakoja A. Dubra
Menas – padaryti labai gerai
Menininko manymu, tarp gatvės meno kūrimo ir veido produktui suteikimo – daug panašumų, o šios kūrybos sritys viena iš kitos yra nemažai pasiskolinusios.
„Reklamos žmonės, rinkodaros specialistai dažnai naudoja panašias taktikas ir kreipimosi į auditoriją būdus kaip ir graffiti piešėjai, o gatvės menininkai skolinasi reklamos kūrėjų metodus. Manau, kad gera reklama taip pat yra menas, kaip ir gero piešinio ar gero alaus sukūrimas. Padaryti ką nors labai gerai bet kurioje srityje, mano manymu, visuomet yra menas. Tik tam visada reikia įdėti daug pastangų, stebuklingai niekas savaime negimsta“, - sako A. Dubra.
Kūrėjo teigimu, visose srityse yra gerų ir blogų menininkų, nesvarbu, kokios raiškos priemonės pasirenkamos. Žiūrovui ar vartotojui telieka stengtis atsirinkti tai, kas yra artimiausia jam.
Džiaugiasi atgimstančiu stoties rajonu
Vilniuje visą savo gyvenimą praleidęs menininkas džiaugiasi, kad pagaliau savo šanso įkvėpti gyvybės sulaukė ir sostinės Stoties rajonas, kuriame šiemet koncentruosis gatvės meno festivalio veiksmas.
„Manau, kad stotis nepalieka abejingo nei vieno vilniečio. Galbūt kai kam sukelia neigiamų asociacijų, kai kam – šiltų jausmų ir sentimentų, tačiau tai išties savita miesto vieta. Smagu, kad miesto centras vis labiau slenkasi į stotį, smalsesni žmonės neapsiriboja vien tik senamiesčiu ir bando atrasti naujas miesto vietas, čia atidaro rajono veidą keičiančius restoranus, barus, kavines. Prie šios pokyčių dvasios, manau, prisidės ir gatvės meno festivalis“, – mintimis dalijasi kūrėjas.
Anot A. Dubros, ne tik stoties rajone, bet apskritai Vilniaus gatvėse trūksta daugiau gyvybės ir spalvų, nors turinčių įdomių minčių ir galinčių kurti menininkų apstu.
„Galbūt tai lemia ir abipusio supratimo tarp gatvės meno kūrėjų ir gyventojų trūkumas, tam tikri susiformavę stereotipai, tad gatvės meno festivalis šiuo požiūriu gali būti puiki proga dialogui, galimybė parodyti, kad ant sienų piešiantis žmogus neturi ragų ir uodegos“, – sako vienas festivalio „Vilnius Street Art“ dalyvių.
