Vargina simptomai

Šienligė (polinozė) – alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes.

„Pavasarį, kai sprogsta medžiai, krūmai, viskas žydi, šienlige sergančius žmones vargina sloga, nosies užburkimas, čiaudulys, peršti, niežti akis, jos parausta, peršti gomurį, norisi kosėti, – aiškina Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja pulmonologė Aurelija Lataitienė. – Šienligės simptomai gali pasireikšti ne tik pavasarį, bet ir vasarą bei rudenį. Yra žmonių, kurie šia alergija serga nuo pavasario iki rudens. Kai nužydi medžiai, krūmai, prasideda žolių žydėjimas, o rudenį pražysta piktžolės. Be to, rudenį šienligę sukelia ir grybelių sporos, kurių būna pūvančiuose lapuose. Tokiu atveju ligos simptomai bus tokie pat kaip ir žiedadulkių sukeltos šienligės.“

Šiemet pavasaris vėlavo, todėl į medikus kreipėsi dar palyginti nedaug pacientų. Buvo ir tokių, kurie ligą patys „parsinešė“ į namus.
„Žmonės pavasarį mėgsta pasiskinti kačiukų ar kitokių medžių šakelių ir pamerkę jomis puošia namus. O paskui, kai šakelės susprogsta ir sužydi, nesupranta, kas jiems darosi: peršti, niežti akis, varva nosis, čiaudi, – pasakoja gydytoja A. Lataitienė. – Nuskintų gėlių žiedadulkės taip pat sukelia šienligės požymius.“

Painioja su sloga

Ypač šienligė įsisiautėja, kai sužydi skroblai, beržai, alksniai, ąžuolai, pievas nusėja pienių galvelės. Tuomet ore susidaro didžiulė žiedadulkių koncentracija, tarsi prasideda žiedadulkių lietus.

„Ypač piktos beržų žiedadulkės – tai ypatingi alergenai, sukeliantys daug problemų, – teigia pulmonologė. – Šienligė gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Kai būna žiedadulkių lietus, paprastai vargina sunki šienligė: vandeninga sloga, paburkusi nosis, čiaudulys, peršti gerklę, ji parausta, norisi krenkšti, kažkas ją dirgina, kutena, veidas parausta, paburksta. Kai liga yra lengvo laipsnio, ligoniui niežti nosį, jis truputį sloguoja, šiek tiek pačiaudi. Jei šienligė vidutinio sunkumo, dar ir rausta akys, jos gali traiškanoti, peršti gerklę.“

Lengvos formos šienligė gana dažnai palaikoma sloga ir tinkamai negydoma. Pasak A. Lataitienės, paprastai žmogus pagalvoja: gal buvo sušilęs, perpūtė skersvėjis, peršalo arba gal koks nors virusas prikibo, todėl ir nekreipia dėmesio į slogą, kitus simptomus.

„Jeigu kelerius metus iš eilės beveik tuo pačiu metu tokie požymiai kartojasi, reikia susirūpinti ir išsitirti, ar tai nėra šienligė“, – paragina pulmonologė.

Į pavasarį pasikartojančią slogą neturėtų numoti ranka ypač tie žmonės, kurių giminėje buvo ar yra sergančiųjų šienlige ar kokia kita alergine liga: bronchine astma, obstrukciniu bronchitu. Šios ligos neretai yra paveldimos.

„Būna, pasakai pacientui, kad yra alergiškas beržų žiedadulkėms, o jis aiškina, kad prie namų beržų nėra. Bet vėjas žiedadulkių gali atnešti iš labai toli, net kelis šimtus kilometrų. Jei šalia nėra beržų, bet jų žiedadulkių atnešė vėjas, nors alergenų koncentracija ore bus mažesnė, tačiau šienligės simptomai vis vien pasireikš, tik lengvesni“, – teigia gydytoja.

Sunkiausios yra pušų žiedadulkės, jos alergizuoja mažiausiai.
Miestiečiai sunkiau serga šienlige nei kaimo gyventojai, nes mieste žiedadulkės, susimaišiusios su automobilių išmetamosiomis dujomis, labiau alergizuoja, o kaime švaresnės.

Gresia astma

Šienligės požymiai alergiškiems žmonėms pasireiškia kasmet, kai pradeda žydėti augalai, kuriems organizmas yra jautrus, ir baigiasi, kai jie peržydi.

„Negydoma lengva šienligė gali pereiti į sunkesnę, o vėliau net ir išsivystyti bronchų astma. Ja suserga apie keturiasdešimt procentų sergančiųjų šienlige, – tvirtina gydytoja A. Lataitienė. – Gydytis reikia dvi savaites prieš alergizuojančių augalų žydėjimą, visą žydėjimo periodą ir dar dvi savaites po žydėjimo, todėl labai svarbu žinoti, kokioms konkrečiai žiedadulkėms žmogus alergiškas. Tuomet galima iš anksto planuoti, kada gali prasidėti šienligė: ar pavasarį, ar vasaros pabaigoje, ir pritaikyti veiksmingą gydymą.“

Siekiant išaiškinti ligą ieškoma alergenų. Jie dažniausiai nustatomi „Prick“ metodu: ant paciento rankos užlašinama alergenų ir pagal reakciją paaiškėja, kam žmogus jautrus.

„Šis paprastas, greitas metodas padeda nustatyti alergiją žiedadulkėms, grybeliams. Jei kyla abejonių, atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatomi specifiniai imunoglobulino E klasės antikūnai. Šis tyrimas yra tikslesnis, atsakymą gauname dešimtims alergenų, tačiau jis gana brangus, todėl dažniausiai naudojamas „Prick“ metodas“, – teigia A. Lataitienė.

Kai kuriems ligoniams gali pasireikšti kryžminės reakcijos: žiedadulkėms alergiškas žmogus gali būti alergiškas ir kai kuriems maisto produktams: obuoliams, lazdynų riešutams, morkoms, medui, persikams.

„Pavyzdžiui, jei žmogus yra alergiškas itin piktoms beržų žiedadulkėms, gali būti alergiškas ir obuoliams, – pateikia pavyzdį gydytoja. – Vienas pacientas skundėsi, kad jam skauda galvą, veidas išburkęs, raudonas, akys paraudusios, nosis užburkusi, bėga, peršti gerklę. Sakė nesuprantąs, kas darosi, nes jam perštėjo ir rankas, jos buvo patinusios. Paaiškėjo, kad žmogus alergiškas beržų žiedadulkėms, o morkos, obuoliai, bulvės taip pat sukėlė alerginę reakciją, todėl tino rankos. Tokiais atvejais gali patinti ir veidas, pabrinkti lūpos, niežėti kūną.“

Gydytoja perspėja, kad sergantieji šienlige nesigydytų medumi, Lietuvoje rinktais čiobreliais, medetkomis, šalpusniais.

Su amžiumi silpsta

„Jei žmogui lengvos formos šienligė, dažniausiai pakanka vieno antialerginio vaisto. Sergant sunkesne forma naudojami purškalai į nosį, prireikus – akių lašai, bet būtina pasitarti su gydytoju, – tvirtina pulmonologė A. Lataitienė. – Vaistai tik slopina šienligės simptomus, o išgydyti pačią ligą galima pabandyti taikant specifinę alergenų imunoterapiją. Į organizmą leidžiami nedideli alergenų, kuriems pacientas yra jautrus, kiekiai. Jų koncentracija pamažu didinama, taip organizmas tarsi pripratinamas prie tam tikro alergeno. Gydymas trunka maždaug apie trejus metus, paskui apie penkerius metus žmogus jaučiasi sveikas, o vėliau gali pasikartoti tie patys simptomai.“

Šienlige sergama beveik visą gyvenimą, tik senatvėje, susilpnėjus imunitetui, susilpnėja ir alergija.

„Vyresnio amžiaus žmonės šienlige serga labai retai. Bėgant laikui tarsi vyksta natūrali imunoterapija: organizmas kasmet susiduria su žiedadulkėmis ir pamažu prie jų pripranta, imuninė sistema nenormaliai, iškreiptai nebereaguoja į normalų fiziologinį reiškinį kaip į tariamą priešą, alergijos simptomai silpnėja“, – aiškina gydytoja.

Šienlige sergantys žmonės turi žinoti, kad sunkiausios saulėtos ir vėjuotos dienos, kai ore sklando itin daug žiedadulkių. Jei įmanoma, tokiomis dienomis derėtų nebūti gamtoje.