Neperlenkti lazdos

„Geriausia motyvacija – rezultatas. Žmonės mano, jog užtenka ateiti į sporto salę ir tas rezultatas atsiras savaime. Tuomet neįdeda pakankamai pastangų, o negavus norimo rezultato, nusivilia. Jeigu žmonės nemato pokyčių per pirmas dvi savaites, dažniausiai sportą meta“, – pasakoja treneris L. Kirilovas.

Be to, svarbu mankštinantis ir nepersistengti. Sportuojant per dideliais krūviais dingsta ne tik noras tęsti pradėtą veiklą, bet ir atsiranda įvairių sutrikimų: raumenų, sąnarių skausmai, bendras kūno nuovargis.

„Pradėjus treniruotis sporto klube ar mankštintis namuose, nemaža dalis žmonių greitai perdega, meta šį reikalą, nes pradeda tą daryti visiškai netinkamai. Tokie žmonės dažniausiai būna stipriai „užsimotyvavę“ ir pradeda sportuoti pernelyg aktyviai, per daug ir per ilgai. Dėl to jie nusilpsta ir įvyksta atvirkštinis variantas – nebelieka motyvacijos ir žmonės nustoja tuo užsiimti“, – pasakoja treneris.

Kita problema – trumpalaikio tikslo išsikėlimas. L. Kirilovas tikina, jog neretai žmonės sportuoja tol, kol pasiekia norimą rezultatą – sulieknėja, sustiprina raumenis, išsigydo skausmus. Pasiekus šių tikslų, motyvacija dingsta. Vis tik, nustojus sportuoti kūnas vėl nusilpsta, raumenų skausmai gali atsinaujinti, o ištirpę kilogramai netrukti sugrįžti. Norint to išvengti, verta išsikelti ir antrinį tikslą – pasiekus pirmų rezultatų, tęsti sportą toliau. Svarbu susikoncentruoti ne tik į metų ar dviejų tikslą, bet ir į dešimtmečio, kad aktyvus gyvenimo būdas taptų įprasta gyvenimo dalimi.

Vieną klaidą kartoja ir tie, kurie jau sportavo seniau, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių treniruotes nutraukė, bet į pasirinktą sporto šaką nori sugrįžti tokiu pat tempu, kaip prieš keletą metų. „Būna, jog žmogus sportavo jaunystėje, buvo pasiekęs norimų rezultatų ir lygiai to paties, taip pat greitai pasiekti tikisi net ir po 5 ar daugiau metų pertraukos. Tuomet sportuoja iš visų jėgų, persitempia ir galiausiai viskas baigiasi traumomis arba nusivylimu“, – teigia L. Kirilovas.

Moteris sportuoja

Nuvyti negatyvias mintis

Jeigu sportuojant kartais aplanko mintys, jog ši veikla suteikia daugiau kančios nei malonumo ar naudos, treneris pataria rasti savyje pozityvumo bei vengti minčių „pasilengvinsiu treniruotę“.

„Svarbiausia pati pradžia įsivažiuojant į sportą. Iš pradžių nieko tokio, jeigu visko nepadarysite, tačiau paskui svarbu nusistatyti, dėl ko tai darote, koks jūsų tikslas. Be jo sunku kažko siekti. Atėjus blogoms mintims, tikslas padeda nusiteikti, dėl ko tai darai, kovoti su kilusiomis abejonėmis. Kai sau atsakai į tą klausimą, pasidaro lengviau – fiziškai gali būti sunku, bet bent jau bus lengviau psichologiškai. Su laiku minčių, jog su sunku, nepakeliama bus vis mažiau“, – pasakoja treneris.

Svarbus ir pats požiūris į sportą. Jeigu sportuoti eisite tarsi į nemėgstamą darbą, užsiimti šia veikla bus sunku ir nemalonu. Tai turi būti pomėgis, įprotis, visai kaip valgyti. „Reikia galvoti, kad tai nebus kančia, kad patinka sportuoti, skiri laiko sau, pasieki norimo rezultato. Kaip nusiteiksime, taip ir bus“, – sako treneris.

Siekiant su sportu draugauti, o ne kelis kartus per savaitę kankintis, treneris pataria susirasti tokį sporto užsiėmimą, kuris būtų arčiausiai širdies. Jeigu jums nepatinka bėgioti, galite vaikščioti, plaukioti baseine ar važinėti dviračiu. „Tai gali būt bet koks užsiėmimas, judėjimas, tačiau tai reikia daryti nuolatos. Pastovumas yra raktas į sėkmę. Mažai judėdami rezultato nepasieksime“, – pasakoja treneris.