Vyresnės kartos vyrai taip pat dažnai pasižymi emociniu neraštingumu. Kaip emocijos paveikia sveikatą ir žmogaus gyvenimą, jiems neaišku. Todėl atrodo nesuprantama, ką jie gaus psichoterapeuto konsultacijos metu.
Nenoras gydytis būdingas praktiškai daugeliui vyrų. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, jie į gydytojus kreipiasi tris kartus rečiau nei moterys.
Atsako specialistė psichoterapeutė Rita Zykienė:
- Jei vyrui sunku nueiti pas šeimos gydytoją, pasiryžti apsilankyti psichoterapeuto kabinete – dešimt kartų sunkiau. Stiprūs žmonės specialisto konsultaciją laiko tarsi visišką fiasko. Šį išgyvenimą lydi gėdos, kaltės, nerimo ar baimės jausmas. Visa puokštė neigiamų išgyvenimų, kurie trukdo peržengti susikurtą ribą. Kreipimasis į kitą pagalbos – pralaimėjimo, silpnumo pripažinimas.
Šiuo atveju įtakos gali turėti ir asmenybės savybės. Vyrai šalia stiprumo dažnai turi stiprų atsakomybės, pareigos jausmą, norą dominuoti, kontroliuoti kitus. Šios savybės trukdo kreiptis į kitus. Jiems lengviau padėti kitiems, nei patiems pagalbą priimti. Pastarasis veiksmas laikomas nevyrišku. Tiesiog sunku pripažinti kitus autoritetus.
Vyresnės kartos vyrai taip pat dažnai pasižymi emociniu neraštingumu. Kaip emocijos paveikia sveikatą ir žmogaus gyvenimą, jiems neaišku. Todėl atrodo nesuprantama, ką jie gaus psichoterapeuto konsultacijos metu. Tokius žmones, kurie dar serga širdies ir kraujagyslių ar kitomis psichosomatinėmis ligomis, labai sunku įtikinti kreiptis į specialistus. Veiklos ir logikos žmonės nemato sąsajų tarp emocijų ir kūno ligų. Emociškai neraštingi vyrai į psichoterapeutą kreipiasi tik paskatinti kitų autoritetų. Pavyzdžiui, sužinoję apie emocinį intelektą verslo seminarų metu.
Dar viena priežastis, kodėl vyrai vengia kreiptis į specialistus, ne visada specialistų pagalba yra veiksminga. Kartais žmonės nusivilia. Tačiau susidaroma klaidinga nuomonė, kad jei vienas specialistas nepadėjo, tuomet joks kitas taip pat nepadės. Problemų negalima vengti, jas reikia spręsti galutinai.
