Man 58 m. neseniai nukritau ir susilaužiau ranką. Kai uždėjo gipsą, gydytoja patarė išsitirti dėl osteoporozės. Tačiau, kiek žinau, tai daug vyresnių žmonių liga. Ar tokie lūžiai kaip mano, gali rodyti, kad man jau osteoporozė? Ar vitaminų vartojimas dar pristabdytų jos eigą?

Svetlana

Kai žmogus krinta ne iš didesnio aukščio, o savo ūgio lygio ir patiria peties, šonkaulių ar šlaunikaulio lūžį, yra didelė tikimybė, kad jis serga osteoporoze. Kitas pavojaus signalas – daugiau nei dviem centimetrais per vienerius metus sumažėjęs ūgis ar keturiais centimetrais, palyginti su tuo, koks jis buvo jaunystėje. Tuomet yra pagrindo manyti, kad buvo patirtas kompresinis stuburo slankstelių lūžis, kurio pacientas galėjo ir nepajusti. Kartais tokios traumos pastebimos tik tada, kai padaroma šoninė plaučių rentgenograma.

Rizikos faktoriai

Yra ir kitokių netiesioginių simptomų, iš kurių galima spręsti apie osteoporozės riziką. Moterims toks faktorius yra ankstyva menopauzė, vyrams – senyvas amžius. Ir tiek vieniems, tiek kitiems reikėtų susirūpinti, jeigu mama, močiutė, tėvas, sesuo ar kitas pirmos linijos giminaitis buvo susilaužęs klubo kaulo kaklelį.

Mokslininkų nuomone, maisto papildai su kalciu ir vitaminu D nestiprina kaulų. Nepriklausomų Amerikos ekspertų tyrimai leido kitaip pažvelgti į kasdienį tokių preparatų vartojimą. Jų duomenimis, vartojant papildus kaulams stiprinti, gali susiformuoti akmenys inkstuose. Eksperimente dalyvavo nesergantys osteoporoze jaunesni nei 65 metų žmonės, kurie buvo padalinti į dvi grupes. Tų, kas reguliariai naudojo preparatus kaulams stiprinti su kalciu ir vitaminu D, kaulai sustiprėjo labai neženkliai.

Svarbu nepersistengti

Tačiau mokslininkai pabrėžė, kad siekiant išvengti kaulų lūžių, žmonėms sulaukusiems daugiau nei 65 metų, reikėtų profilaktiškai gerti vitaminą D. Bet per didelės jo dozės gali suformuoti akmenis inkstuose, o kalcio perteklius padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei infarktų riziką.

Kalcis yra pagrindinė statybinė medžiaga, formuojanti žmogaus skeletą. Kai jo trūksta, kūdikiams išsivysto rachitas, o suaugusiems, ypač pagyvenusiems žmonėms – osteoporozė. Tam, kad kaulai ir dantys būtų stiprūs, būtinas pakankamas šios medžiagos kiekis racione. Optimalus rekomenduojamas kalcio kiekis per parą yra 1200 mg.

Kalcis sunkiai pasisavinamas

Gauti jo normą su maistu nėra labai sudėtinga – mat tiek jo yra litre pieno, kefyro ar pasukų. 100 g kieto sūrio yra pusė paros normos, o 100 g apelsinų 35 mg kalcio. Tačiau nors gauti pakankamą kalcio kiekį nesunku, jį įsisavinti nėra paprasta.

Kalcis yra kaprizingas mineralas – jį pasisavinti trukdo kai kurios endokrininės sistemos patologijos, kepenų ir virškinamojo trakto ligos, alkoholis bei rūkalai.

Kad šis mineralas būtų pasisavintas, jam reikalingi pagalbininkai – fosforas ir magnis. Tačiau yra dar vienas svarbus niuansas - kalcis blogai pasisavinamas, kai šių medžiagų yra per daug ar per mažai. Optimalus kalcio ir abiejų minėtų mineralų santykis yra 2:1. Tam, kad kalcis sėkmingai patektų į kraują, reikalingi ir vitaminai D bei A. Jeigu trūksta bent vieno iš šių elementų, visos pastangos bergždžios.

Stiprių kaulų meniu

Kalcis: pieno produktai, kiaušiniai, avižinė ir grikių košės, žuvis ir jūros gėrybės, kietas sūris, švieži žalumynai, saulėgrąžos, jūros kopūstai, dauguma šviežių ir džiovintų vaisių.

Magnis: daiginti kviečių grūdai, ropės, moliūgai, morkos, vištiena, kedrų riešutai, džiovinti vaisiai ir kruopos.

Vitaminas D: žuvies taukai, menkių kepenėlės, ikrai, vištų ir putpelių kiaušiniai.

Fosforas: riešutai, sūris, mėsos subproduktai, ankštinės daržovės, paukštiena, šokoladas, kiaušiniai, nemaža kitų maisto produktų.

Vitaminas A: morkos, moliūgai, kepenys, špinatai, žalieji žirneliai.

Baltyminiai produktai: mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės, kiaušiniai.

Apriboti vartojimą: Cukraus, druskos, kavos ir gėrimų su angliarūgšte, kiaulienos, lašinių, lengvai įsisavinamų angliavandenių – baltos duonos, pyragaičių, saldumynų ir t.t.