Radiacinės saugos specialistai primena: radus daiktą, pažymėtą įspėjamuoju jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, derėtų neliesti, jeigu yra galimybė, slėptis už priedangos. Būtina skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Kada vartoti kalio jodidą?
Vienas dažniausiai socialiniuose tinkluose sutinkamų mitų – „gyvename netoli Astravo atominės elektrinės, todėl reikia vartoti kalio jodido tabletes“.
R.M.Stasiūnaitienės teigimu, kalio jodido (KI) tabletės yra nereceptinis vaistas, vartojamas tik branduolinės avarijos atveju, aplinkoje pasklidus radioaktyviajam jodui, ir tik tuomet, kai tai rekomenduoja daryti Sveikatos apsaugos ministerija.
„Branduolinės avarijos metu įkvėpus užteršto oro arba nurijus užteršto maisto, radioaktyvusis jodas gali kauptis skydliaukėje ir ją žaloti, o po kelerių metų gali atsirasti skydliaukės vėžinė liga. Vartojant KI tabletes, stabilusis jodas kaupiasi skydliaukėje ir ją saugo“, – pasakoja laikinoji centro vadovė.
KI tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo patekimo į organizmą. Blokuoti skydliaukę kalio jodidu dar veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms. Vartoti KI tabletes kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga sveikatai.
Vienkartinė KI paros dozė apsaugo nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas. Nuo kitų radioaktyviųjų medžiagų, kurios pasklinda aplinkoje branduolinės avarijos atveju, tabletė neapsaugo. „Dėl to nelaimės atveju būtina imtis ir kitų apsaugos priemonių – slėptis viduje, užverti langus, duris, sekti informaciją, ruoštis galimam evakavimui“, – primena pašnekovė.
Vienas komiškiausių mitų, kuriuo vis dar dalijasi vyresnio amžiaus gyventojai, – „vietoje tablečių galima vartoti degtinę – ji apsaugo nuo radiacijos“. Specialistės teigimu, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad alkoholio vartojimas gali apsaugoti ar sumažinti žalingą radiacijos poveikį.
„Būtina prisiminti, kad skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju taip pat netinka vartoti jodo vandeninių ar spiritinių tirpalų, maisto papildų ir purškalų su jodu, joduotos druskos, nes jų paskirtis yra kitokia“, – aiškina Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Ramunė Marija Stasiūnaitienė.
Gera žinia grybų mėgėjams
Dar vienas visuomenėje įsigalėjęs mitas – „radiacija Lietuvą užteršusi dar nuo Černobylio, net miško gėrybių Lietuvoje valgyti negalima“.
Anot pašnekovės, Radiacinės saugos centras kasmet atlieka grybų radiologinius matavimus ir gali nuraminti miško gėrybių mėgėjus – Lietuvos miškuose surinktų grybų radioaktyvusis užterštumas neviršija nustatytų leistinų lygių, todėl grybus galima drąsiai rinkti ir vartoti.
Voveraitės, baravykai ir raudonviršiai, kaip rodo ilgalaikiai stebėjimai, yra mažiausiai radioaktyviąsias medžiagas kaupiantys grybai. Kitos grybų rūšys, pasak specialistės, radionuklidus kaupia skirtingai: „Šiek tiek didesnius šių medžiagų kiekius kaupia raukšlėtieji gudukai, pilkosios meškutės. Turint galvoje, kad tai nėra kasdienis maistas ir kad radioaktyviojo cezio (137Cs) kiekis žymiai sumažėja grybus verdant, grybai nesukelia papildomos gyventojų apšvitos.“
R.M.Stasiūnaitienė ramina ir įtikėjusius, jog „sprogimai Ukrainoje į Lietuvą atneša radiacijos bangą“: „Ukrainoje esančios atominės elektrinės nebuvo pažeistos ir į aplinką radioaktyviųjų medžiagų neišmesta. Radiacinės saugos centras nuolat (24/7) stebi po visą Lietuvos teritoriją išdėstytų 44 ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo stočių matuojamą jonizuojančiosios spinduliuotės lygį, arba radiacinį foną, aplinkoje. Tad jeigu į Lietuvą „ateitų radiacijos banga“, tiek šalies gyventojai, tiek tam tikros institucijos būtų greitai apie tai informuoti.“
Visuomenei trūksta žinių
Daugelis žmonių jonizuojančiąją spinduliuotę įsivaizduoja kaip nematomą, neapčiuopiamą, žmogaus sukurtą mirtiną jėgą. „Tokios baimės ir klaidingi įsitikinimai kyla dėl žinių apie radiaciją, jos šaltinius, poveikį ir panaudojimą trūkumo“, – sako specialistė.
Jos teigimu, žmones nuolat veikia radiacija – kosminė spinduliuotė, radioaktyviosios medžiagos, esančios grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, radioaktyviosios medžiagos, pasklidusios aplinkoje po atominių elektrinių avarijų. Taip pat žmonės yra veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant arba gydant tam tikras ligas.
„Prisiminkite, kad jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių panaudojimas leidžia taikyti pažangias technologijas, praplėsti galimybes įvairiose veiklos srityse ir duoda didelę ekonominę naudą. Tačiau be teikiamos naudos radiacija gali sukelti nepageidaujamus ir žalingus reiškinius, todėl svarbu užtikrinti patikimą apsaugą“, – sako laikinoji centro vadovė.
Radioaktyvios vietos ir daiktai
Sovietiniais laikais Lietuvoje buvo daug gamyklų, karinių dalinių, kurių veikloje naudoti radioaktyvieji šaltiniai, o tuometinės priežiūros institucijos apie juos neturėjo visos informacijos. „Radiacinės saugos centras vykdė paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių paieškas grūdų kombinato, geležinkelio lokomotyvų remonto sandėliuose, onkologijos ligoninės teritorijose, uždarytuose buitinių atliekų sąvartynuose, bet atvejų, kad radiacijos lygis būtų viršijęs foninį gamtinį radiacijos lygį, nepasitaikė“, – pasakoja R.M.Stasiūnaitienė.
Radiacinės saugos centro specialistai, tirdami sovietinės armijos naudotas teritorijas, radioaktyvųjį užterštumą nustatė Panevėžio Skaistakalnio parke ir šalia Zoknių aviacinės remonto gamyklos esančioje teritorijoje. Užterštos teritorijos buvo sutvarkytos.
„Praėjusio šimtmečio pradžioje kai kurios radioaktyviųjų medžiagų savybės, pavyzdžiui, radžio (226Ra) radionuklido savybė švytėti tamsoje, buvo plačiai naudojama laikrodžių, barometrų, kompasų, laivų ir lėktuvų prietaisų skalių gamybai. Dar ir šiandien galima aptikti priešgaisrinių dūmų jutiklių su radioaktyviaisiais plutoniu (239Pu) arba americiu (241Am). Jutikliai anksčiau plačiai naudoti gamyklose, muziejuose, koncertų salėse, bažnyčiose. Taigi, dalis prietaisų išliko, todėl yra nedidelė tikimybė tokių gaminių įsigyti sendaikčių prekybos vietose ar iš kolekcionierių“, – sako pašnekovė.
Specialistė primena: radus daiktą, pažymėtą įspėjamuoju jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, derėtų neliesti, jeigu yra galimybė, slėptis už priedangos. Būtina skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
