aA
Ar žinojote, kad treniruokliai buvo išrasti kultūristams? Iš esmės šie aparatai nėra reikalingi ir net pavojingi: neteisingai ir ilgai jais naudojantis galima stipriai susižaloti sveikatą.
Treniruokliai
© DELFI montažas / Shutterstock

Žmonių žalojimo mastai kelia šiurpą

Sporto klubams yra patogu įsigyti izoliuotų judesių įrangą, nes tai yra viena pagrindinių paslaugų, kurią perka sporto klubo lankytojas nesuprasdamas, už ką moka pinigus. Sveikatingumo ar sporto klubai — tai ne grožio salonai ir ne atletinio rengimo centrai, kuriuose ruošiami būsimi sportininkai. Sveikatingumo klubuose yra (tiksliau – turėtų būti!) dirbama su asmens kūnu, siekiant pagerinti jo fizinę sveikatą ir padidinti žmogaus funkcinį pajėgumą. Taip pat – dirbama su žmogumi visais senėjimo etapais, siekiant sulėtinti senėjimo procesą ir sumažinti įvairių ligų vystymąsi. Ligų, kurių atsiradimo priežastis yra fizinis pasyvumas, rašoma pranešime spaudai.

„Man šiurpą kelia tai, ką matau sporto klubų salėse: žmonės save tiesiog „laužo“ ir yra „laužomi“. Didžioji dauguma sportuojančių yra jauni žmonės. Jaunimas, prisižiūrėjęs internete video, daro pratimus ir nesupranta, kaip juos reikia atlikti – koks kvėpavimas, kokia laikysena turi būti, ką apskritai treniruoja ir kam to reikia“, – stebisi sveikatingumo specialistas, asmeninis treneris, sveikatingumo studijos „Bosse“ įkūrėjas bei ActiveTraining.eu lektorius Audrius Kalvaitis.

Audrius Kalvaitis
Audrius Kalvaitis
© Asmeninio albumo nuotr.

Dirbantiems sėdimą darbą — pavojingiau

Jei mes visą darbo dieną sėdime prie kompiuterio, visų pirma stipriai sulėtėja medžiagų apykaita. Jei kompiuterio ekrano aukštis yra žemiau akių lygio, mūsų galva svyra į priekį, nugaros raumenys atsipalaiduoja, išilgėja ir įsitempia, nes reikia laikyti pasikeitusį svorio centrą. Taip pat mūsų pečių juosta tokiu atveju svyra pirmyn. Taip mažėja pečių sąnarių judesių amplitudė. Kai nusvyra pečiai, krūtinės raumenys prie to prisitaiko ir sutrumpėja. Tada įsitempia kaklo ir priekiniai pečių raumenys, ryškėja krūtininės dalies linkis atgal (kifozė), mentės pakyla į viršų, didėja juosmeninės dalies stuburo linkis pirmyn (lordozė) ar priešingai – stuburas tiesėja. Ar stuburas linksta, ar tiesėja, priklauso nuo to, kaip sėdim ant kėdės.

Lyg būtų negana, poveikio grandinė tęsiasi: liemens raumenys tampa neaktyvūs, nes po sėdmenimis yra atrama, ir pilvo sienos bei juosmens raumenims nebereikia atlikti darbo. Sėdmens raumenys išplokštėja, galiniai kojų raumenys tampa neaktyvūs ir sutrumpėja dėl sulenktos kojos pozicijos. Raumenys aplink klubą sutrumpėja. Šią grandinę reikia žinoti kiekvienam, nes pasekmės galiausiai yra skaudžios – tiek asmens šiandienos, tiek ateities sveikatos būklei. Taip pat tai būtina žinoti einantiems į sporto klubus, kad suprastų, ką galima ir ko nevalia daryti; kaip veikia mūsų kūnas, raumenys ir kokios žalingos gali būti neteisingo naudojimosi treniruokliais pasekmės.

Ir jeigu toks žmogus, atsistojęs nuo kėdės (o tokių yra dauguma mūsų visuomenėje) nueina į sporto salę ir, atsisėdęs į treniruoklį, daro stūmimus nuo savęs į viršų, jis dar labiau trumpina raumenis, kurie ir taip sutrumpėję. Kas vyksta su jo laikysena? Jo pečiai dar labiau svyra į priekį, sutrumpėja pečio sąnario judesio amplitudė, didėja stuburo linkis atgal (kifozė), keičiasi galvos svorio centras ir ji svyra pirmyn šios treniruotės dėka. Laikysena dar labiau išsikreipia, dar labiau įsitempia sutrumpėję raumenys ir netaisyklinga laikysena fiksuojasi. Be viso to, apsunksta plaučių ir širdies darbas.

Po kurio laiko toks žmogus pradės jausti kaklo, pečių, stuburo, krūtinės, klubų, kelių raumenų ir sąnarių skausmus, patirs patempimus ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus, kurie ribos jų našumą ir gyvenimo kokybę. Jei prie viso to pridėsim blogą judesių atlikimo techniką ir greitį, per didelį krūvį, kurie atliekami sporto salėse, tai minėtus procesus tik spartinsim, o ne tolinsim.

Tokių, dėl žinių stokos save žalojančių, „sugriuvusių sportininkų“ pilnos treniruoklių ir grupinių užsiėmimų salės. Net nekalbant apie tuos, kurie mėgėjiškai užsiiminėja įvairiomis sporto šakomis ir mano, kad jei jau užsiima viena fizine veikla, tai daugiau nieko lavinti ir nebereikia.

Treniruokliai žmogui nereikalingi

„Instruktavimas, atliekamas trenerių, kartais būna ypatingai bukas: „Sėsk į treniruoklį ir kilnok svorį – taip tu pasieksi kažką gero, rezultatas bus labai geras“. Tai – toli nuo tiesos. Iš esmės, jei mes kalbame apie sveikatą ir kūno lavinimą, treniruoklių apskritai nereikia“, – tvirtina Audrius Kalvaitis.

Sporto salėse esančių treniruoklių atsiradimas siejamas su kultūrizmo eros pradžia JAV. Kultūrizmo, kaip sporto šakos, tikslas – raumenų masės didinimas. Todėl buvo siekiama kuo labiau izoliuotai apkrauti tikslines raumenų grupes. Būtent tam buvo sukurtos mašinos-treniruokliai, skirti izoliuotai lavinti raumenis, pavyzdžiui, krūtinės raumenis. Kiek pažangesni treniruokliai naudojami reabilitacijoje.

Kūnas yra vientisa sistema, todėl treniruotė negali būti izoliuota. Jei turime judesio izoliaciją, tuomet neturime nei sąnarių mobilumo, nei stabilumo. O šios sąlygos yra būtinos norint palaikyti fizinę sveikatą. Todėl svarbu treniruoti viso kūno raumenis, naudojant integruojančius judesius, kurie atsispindi mūsų kasdienybėje. Tam visiškai nereikalingi treniruokliai. Raumenų masės prieaugis yra tik nedidelė dalis proceso, kuomet kalbame apie žmogaus sveikatą. Ir, žinoma, visiškai nebūtina, jei žmogus neturi tam nei psichologinio, nei fizinio poreikio.

„Treniruotė su pasipriešinimu yra svarbi treniruotės dalis kiekvienam iš mūsų, ir su amžiumi ji vis labiau aktualėja. O jėgos treniruotės su treniruokliais įcementuoja mūsų laikyseną. Netinkamas krūvis mus slopina, o ne stimuliuoja. Ir galiausiai nepamatuotas krūvis mus sendina greičiau“, – aiškina sveikatingumo specialistas A.Kalvaitis. Todėl einant sportuoti – ar į sporto salę, ar į klubą – yra svarbu ne tik žinoti šiuos dalykus, bet ir atkreipus dėmesį į savo kūno problemas pirmiau pasirūpinti laikysenos atstatymu. Ir tik tada sportuoti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vytaras Radzevičius apie meilę vaikams ir anūkui: yra vienas dalykas, dėl kuriuo jaučiuosi skolingas (8)

Žinomas keliautojas, TV laidų vedėjas, Pasaulio puodų „tikrintojas“ ir knygų apie tai...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (121)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Romantika – rimtas dalykas: tik laiko klausimas, kada atsidursite pas gydytoją (1)

Kuo labiau civilizuotais tampame, tuo daugiau atsiranda asmenybes žlugdančių priklausomybių. Ne...

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (188)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Jokubaičio karjeros rungtynėse „Žalgiris“ sutriuškino „Nevėžį“ (30)

Gynyboje solidžiai rungtyniavęs Kauno „Žalgiris“ (13-1) po nesėkmės Eurolygoje reabilitavosi...

Netikėtas rezultatas: rinkėjams patinka viena ir ta pati Landsbergio ir Skvernelio savybė (164)

Didelė dalis Lietuvos rinkėjų yra migruojantys, pasiduoda bandos instinktui, ir gali persigalvoti...

Kaune stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo (138)

Sekmadienį žiema į Kauną atėjo su trenksmu: iš dangaus krenta snaigės, o kelio danga –...

Pensininkė Jonavoje pasigedo taksi gaunantiems mažas pajamas (12)

Jonavos žinių redakcijai skambinusioji moteris teigė, jog būtų įdomu sužinoti, ar yra galimybė...

Užkalnis: picas lietuviai valgė jau nuo XIII amžiaus, o žemaičiai – dar seniau (118)

Nelabai kas Lietuvoje dedasi su itališku maistu. Nelabai kas. Kaune, pavyzdžiui, valgyti italų...