aA
„Mes sovietmečiu stovėjome ant galvos, o ne ant kojų. Visuomenė buvo įpratinta, kad atvažiuos medikai ir pasirūpins pacientu. Vadinasi, ne ligonis atsakingas už save, ne šeimos nariai - už artimą žmogų, bet atsakingi medikai. Ligoniai miršta nuo medikų, bet ne nuo ligų“, - apie klaidingą visuomenės įsitikinimą kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis (59).
Profesorius P. Šerpytis: dešimt kardiologo įsakymų
© Shutterstock nuotr.

- Dirbate Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Skubios medicinos pagalbos centro vadovu. Vis dar atvežama daug pacientų, kurie ištikus miokardo infarktui pražiopso vadinamąsias auksines valandas, nepaisant to, jog apie tai labai daug kalbama?

- Galiu drąsiai pasakyti, kad daugiau kaip šešiasdešimt procentų ligonių kreipiasi jau pavėluotai. Visuomenė vis dėlto mažai žino, kad pirmosios valandos, ištikus miokardo infarktui, yra labai svarbios. Jeigu pacientas atvyksta jau po paros - daugiau kaip dvylikos valandų, - gydome komplikacijas, bet optimaliai padėti nebegalime.

Kai mokiausi tuometiniame Kauno medicinos institute, infarkto gydymas buvo vienoks. Dabar kardiologija vystosi labai sparčiai, intervencinė kardiologija padarė didelį šuolį, atliekami genetiniai tyrimai, modernėja įvairūs kiti diagnostikos ir gydymo metodai. Bet vis viena ir geriausiose klinikose penki procentai pacientų numiršta.

Pasaulio mokslininkai ieško ir taiko naujus metodus, prie kurių prisijungsime ir mes (kol kas nepasakosiu apie juos), kaip sumažinti tuos penkis mirštančiųjų procentus. Nors pastaruosius dešimt metų atsiranda ir nauji vaistai, bet dalis pacientų vis tiek numiršta, nors ir atveriame kraujagyslę.

Gegužės mėnesį penktą kartą organizuojama tarptautinė intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos konferencija, kuomet suvažiuoja daugelis mokslininkų iš įvairių šalių, kurie taiko naujas metodikas ir yra jų pradininkai pasaulyje bei Europoje.

Pranas Šerpytis
Pranas Šerpytis
© DELFI / Tomas Vinickas

- Užsienio šalyse vos ne ant kiekvieno kampo stovi modernūs prietaisai – automatiniai defibriliatoriai, kurie skirti staigios mirties ištiktam žmogui gaivinti. Kaip galvojate, ar ateis toks laikas ir į Lietuvą?

- Tai irgi labai svarbi sritis. Pernai buvo paskelbtos Europos gaivinimo tarybos gairės, kurios atnaujinamos ir išleidžiamos kas penkerius metus. Ten daug dėmesio skirta automatiniams širdies defibriliatoriams. Jie išdėstomi visame mieste, kur yra žmonių susibūrimai, netgi gyvenamuosiuose rajonuose. Greitosios pagalbos dispečeriai jau žino ir ištikus nelaimei gali pasakyti: ten ir ten stovi toks prietaisas, kuriuo jūs galite pasinaudoti. Reikia žmones mokyti.

Labai džiaugiuosi, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sudaryta komisija, ruošianti programą, kur turėtų stovėti automatiniai defibriliatoriai, ir kad jų būtų daugiau. Jeigu lankysitės Vokietijoje ar Olandijoje, prie miesto žemėlapio matysite, kur išdėstyti automatiniai defibriliatoriai.

Kiekviena stotis, dideli prekybos centrai, kiekvienas sporto klubas turėtų turėti tokius prietaisus. Praėjusiais metais jie buvo įrengti ir savivaldybėje, ir Lietuvos operos ir baleto teatre, ir kitose vietose. Bet reikalingi kursai, kad jais išmoktume naudotis. Kuo daugiau žmonių išmokysime, tuo turėsime sąmoningesnę visuomenę.

- Sakykite, kaip jūsų gyvenime atsirado medicina, kardiologija?

- Mokslai man sekėsi neblogai. Prisimenu, dar būdamas pradinėse klasėse parašiau rašinį apie profesijos pasirinkimą. Mokytoja jį skaitė prieš visą klasę kaip pavyzdinį. Tuo metu kaip tik buvo persodinta širdis ir spaudoje apie tai buvo daug rašyta: chirurgas Kristijanas Bernardas persodino širdį Pietų Afrikoje.

Paskui prisidėjo daug visokių juokingų istorikų. Viena jų - pradinėse klasėse buvau įsimylėjęs miestelio zootechnikę – taip ji man patiko. Paskui, žiūriu, atvažiavo studentai medikai ir susipažinę ėjo su mano įsižiūrėta zootechnike... Tada pagalvojau: reikia būti mediku! (Juokiasi.)

Kalbant rimtai – įspūdį mokykloje padarė pirmosios pagalbos teikimo grupės, kuriose visada aktyviai dalyvaudavau. Be to, sekėsi tikslieji mokslai. Matyt, dėl to ir pasirinkau gydytojo kardiologo specialybę.

- Dabar kardiologai akcentuoja profilaktikos svarbą. Tad kaip apsaugoti širdį?

- Nėra vienos tabletės, auksinės taisyklės. Bet yra priemonių kompleksas. Galima pasakyti: dešimt kardiologo įsakymų. Pirmiausiai reikia žinoti rizikos veiksnius: arterinis kraujo spaudimas, cholesterolis, kūno masės indeksas, gliukozė...

Visgi fizinis aktyvumas – sakoma, bent dešimt tūkstančių žingsnių turime kiekvieną dieną nueiti. Aišku, streso valdymas. Streso tikriausiai gyvenime negalime išvengti, bet galime jį nugalėti įvairiais pomėgiais. Teigiamos emocijos visada sukelia tam tikrą atsipalaidavimą. Darbo ir poilsio režimo laikymasis. Profilaktiniai patikrinimai. Jeigu automobilius tikriname kas dvejus metus ir važiuojame į techninę apžiūrą, kitaip būsime baudžiami, tad turime nuolat galvoti apie sveikatą ir ką būtinai turime pasitikrinti.

- Kaip vertinate tai, kad didžiuma lietuvių netgi sirgdami vaikšto į darbą, bijodami darbdavių rūstybės ar nenorėdami prarasti dalies atlyginimo? Teko girdėti atvejų, kuomet dėl gripo komplikacijų pacientui persodinta širdis...

- Ateina virusinė infekcija, ir žmonėms, kurie turi rizikos veiksnius, reikėtų pagalvoti apie skiepus.
Pavyzdžiui, aš pats esu pasiskiepijęs nuo gripo – arba susergi lengvesne forma, arba išvis nesergi.

Daugeliui po miokardo infarkto rekomenduojama skiepytis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Mes ir dabar turime persirgusiųjų gripu, kurių imunitetas yra „nusėdęs“, komplikavosi jau pneumonijomis ir širdies raumens pažeidimais, pavyzdžiui, miokarditais. Darbdavys turi galvoti apie sveiką žmogų. Sveikas darbuotojas visada sukurs geresnę pridėtinę vertę. Geras darbdavys visada apie tai pagalvoja.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Neurologas – apie tylias ir klastingas kraujotakos ligas: ne visi pastebi, kad kūnas prašo skubios pagalbos

Gera kraujotakos sistema – gyvybiškai svarbi, dėl to ir sutrikimai, susiję su kraujotaka, gali...

Carlas Bildtas apie Irano ir JAV susidūrimą: matau situaciją, kuri gali plėtotis ir tapti dideliu konfliktu

Švedijos ministru pirmininku 1991 metais tapęs Carlas Bildtas teigia, kad Sausio 13-osios...

Privatūs darželiai tėvams kainuoja šimtus, o kiek uždirba pedagogai: sumos tikrai stebina (79)

Nuo kiek daugiau nei 500 iki beveik 3000 eurų – tokius atlyginimus neatskaičius mokesčių gauna...

Pareigūnas, išdrįsęs stoti prieš Pablo Escobarą: narkotikų prekeivius sustabdytų tik vienas dalykas (15)

Ar išdrįstumėte sekti žiauriausio visų laikų narkotikų prekeivio, nužudžiusio tūkstančius...

Infografikas. Kaip jūsų pensijų fondui sekėsi 2019 metais (22)

Praėjusiais metais antros pakopos pensijų fondai uždirbo rekordinę grąžą, visgi vieniems...

Daugelį nurausti priverčianti liga: pastebėję nedidelę kietą opelę jau galite registruotis pas gydytoją (9)

Jei pasakyti draugams ar kolegoms, kad susirgau gripu – vieni niekai, tai yra ligų, kurios nurausti...

Andrius Užkalnis

Kaip ištverti gyvenimą. 19 dalis. Pralaimi tik tada, kai sustoji (2)

Sveiki, aš esu Andrius Užkalnis , ir čia, DELFI Plius , rašau jums apie tai, kaip elgtis, kad...

Vytautas Landsbergis prabilo apie Lietuvos vidaus priešus, su kuriais nekovojama (875)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis...

Xi Jinpingas: Kinija gali laimėti kovą prieš viruso epidemiją, nors padėtis sunki (4)

Kinija gali „laimėti kovą“ prieš mirtino koronaviruso epidemiją, kurios metu visoje...

Gaudynės Baltarusijos pasienyje: miškais sprukusių vyrų planas subliuško, pareigūnai buvo greitesni (5)

Varėnos pasieniečiai netoli sienos su Baltarusija sulaikė du kontrabandos nešikus, gabenusius 4...