Konsultuoja vaikų pulmonologė, vaikų alergologė, vaikų ligų gydytoja Agnė Jagelavičienė:
Nuotolinis gydymas – tik ne antibiotikais
„Pandemijos metu tenka pastebėti, kad antibiotikai vaikams paskiriami nuotoliniu būdu. Tačiau jie turi būti skiriami atsakingai ir tik apžiūrėjus gydytojui. Taip, medikai turi daug patirties, kokiomis ligomis ir kaip serga įvairaus amžiaus vaikai, bet vien ja remtis negalima. Net ir pandemijos kontekste turi būti teikiama pirmenybė objektyviam vaiko būklės įvertinimui, tyrimų paskyrimui. Telefonu galima susirinkti anamnezę, bet tikrai daug ko nepamatysime. Pavyzdžiui, ar yra pūlingų apnašų ant tonzilių, pakitimų šlapime, kvėpavimo sutrikimų“, – teigia A. Jagelavičienė.
Nors nuotolinės medikų konsultacijos vis populiaresnės, gydytoja skatina tėvus išlikti budrius, ir tada, kai antibiotikai skiriami nuotoliniu būdu, ieškoti gyvai konsultuojančio gydytojo specialisto, kuris patvirtintų arba atmestų tokio gydymo būtinybę. Didžiąją dalį kvėpavimo takų infekcijų ikimokyklinio amžiaus vaikams sukelia virusai, todėl antibiotikai išties reikalingi tik mažai daliai vaikų, kitiems jų galima išvengti.
Yra tėvų, kurie ypač nerimauja dėl gydymo antibiotikais, tačiau derėtų atminti, jog racionalus antibiotikų vartojimas nepadarys daugiau žalos, nei duos naudos. „Tikrai nereikia išgyventi dėl vienkartinio arba nedažno antibiotikų kurso skyrimo, esant patvirtintai bakterinei infekcijai. Kas kita, jei kone kas mėnesį vaikui skiriami antibiotikai. Tuomet tėvai turėtų sunerimti, ar problema yra vaiko imuninėje sistemoje ar, vis dėlto – diagnostikoje“, – sako gydytoja.
Nepasiduokime mitams
Mamos mėgsta pasidalinti mintimi, neva po antibiotikų kurso vaikai tampa dar imlesni visokioms infekcijoms, virusams. Tačiau gydytoja tikina, jog tai labiau mitas nei tiesa.
„Tai nėra šimtaprocentinė taisyklė. Daug kas priklauso nuo vaiko imuninės sistemos ir bendrai organizmo struktūros. Jeigu yra polinkis sirgti kai kuriomis ligomis dažniau, vaikas sirgs. Mamos mėgsta lyginti savus vaikus, su kitais, bet skatinu to vengti, nes vaikai yra iš skirtingų šeimų, su skirtinga genetine informacija, o ir mityba, auginimo sąlygos skiriasi, ir dar galybė kitų veiksnių“, – aiškina gydytoja.
Probiotikai – su protu
Gydytoja įsitikinusi, jog gerųjų bakterijų vartojimas po antibiotikų kurso yra iš dalies mada, tad klausimas, ar jų tikrai visuomet reikia?
„Vienu metu teigta, jog po antibiotikų kurso ar net jo metu būtina vartoti gerąsias bakterijas. Vėliau, jog su antibiotikais kartu nereikėtų vartoti probiotikų, nes šie silpnina antibiotiko veiksmingumą. Tačiau tikslingai paskirtas antibiotikas atliks savo darbą prieš konkrečią bakteriją. Tikėtina, kad plataus spektro antibiotikai, labiau paveiks žarnyno mikrobiotą.
Pakitęs vaiko tuštinimasis, pilvo skausmai, sumažėjęs apetitas antibiotikų vartojimo metu – ženklai, kad antibiotikai išbalansavo žarnyno mikroflorą ir tuomet gerosios bakterijos naudingos tam balansui atkurti, – sako gydytoja. – Daugiausiai randomizuotų kontroliuojamų tyrimų atlikta būtent analizuojant probiotikų efektyvumą antibiotikų sukeltam viduriavimui ir ūminiam vaikų viduriavimui gydyti. Tačiau svarbu suprasti, kad minėtoms būklėms tinka ne bet koks preparatas. Probiotikų pasirinkimas tikrai didelis ir nesunku pasiklysti pasiūloje. Norėdami pasiekti geriausią efektą, turime parinkti labiausiai tinkantį probiotiką arba jų kompleksą, atsižvelgdami į individualų poreikį, asmens sveikatos būklę ir net amžių.“
