Karštomis vasaros dienomis be saulės smūgio, vabzdžių įkandimų ir perkaitimo, dažnai pagalvojame ir apie dehidrataciją. „Netgi lengva dehidratacija gali sukelti nemalonius padarinius, – teigia medicinos mokslų daktarė Angie Eakin. – Mes tampame irzliais, negalime jokioje veikloje sutelkti dėmesio, pradeda skaudėti galvą. Todėl, be abejo, reikia nuolat gerti gryną vandenį, kad visos mūsų organizmo ląstelės funkcionuotų be sutrikimų. Tačiau yra daugybė melagingų faktų apie vandenį, kuriuos derėtų paneigti“.
1. Lėtinė dehidratacija – jūsų pastovi diagnozė
Kažkada mums atrodė, kad tokio vandens kiekio, kuriuo kasdien užgeriame maistą, visiškai pakanka. Bet tik ne dabar. Kai kuriems pakanka valandos be gurkšnio vandens ir jau pradeda atrodyti, kad miršta nuo dehidratacijos. „Išlikite ramūs, – prašo mokslų daktarė Barbara Rolls iš Pensilvanijos universiteto (JAV), kuri specializuojasi mitybos srityje. – Jeigu tik kiauras dienas nevalgote bulvių traškučių ir sūdytų krekerių, jūsų maiste yra apie 20 procentų kasdieninės skysčių normos ir pakanka gerti vandenį tada, kai jaučiate troškulį“. O jeigu į savo racioną įtrauksite toliau išvardintus produktus, dehidratacija jums tikrai negresia: agurkuose yra 97 procentai vandens, kopūstuose – 92 procentai, špinatuose – 91 procentas. Net braškėse yra 91 procentas vandens.
2. Mūsų smegenys painioja alkį su troškuliu
„Patikėkite, organizmas supranta skirtumą, – tvirtina B. Rolls. – Dar daugiau, alkis ir troškulys net nepanašūs tarpusavyje savo pojūčiu, ir už juos atsako skirtingi mūsų organizmo mechanizmai. Kai mums trūksta skysčių, jaučiame nemalonų sausumą burnoje. Tai sumažėjusio kraujo ląstelių kiekio rezultatas. O štai alkis atsiranda trūkstant maistinių medžiagų ir gliukozės, todėl mes jaučiame urzgimą ir tuštumą pilve“.
Todėl jeigu jums norisi valgyti, tai ne organizmas supainiojo alkį ir troškulį. Jums tiesiog nuobodu. Stresas gali sukelti tokią pačią reakciją.
3. Būtina išgerti du litrus vandens per dieną
„Tai apskritai atsitiktinis skaičius, kuris neturi jokio pagrindo, – tikina daktarė A. Eakin. – Kiekvienam reikia kitokio vandens kiekio. Daugeliui mūsų užtenka gerokai mažiau, tačiau jeigu gatvėje karšta, geriau gerti daugiau. Nėštumo metu galima suvartojamų skysčių kiekį padidinti iki dviejų su puse litro. Ir reikia turėti omenyje, kad kalba eina apie skysčius apskritai, kuriuos gauna organizmas, o ne tik gryną vandenį“. Žodžiu, nereikia matuoti mililitrais išgerto vandens. Jeigu geriate, kai jaučiate troškulį, viską darote teisingai.
4. Sportuojant būtina daug gerti
Jums atrodo, kad jeigu intensyvios treniruotės metu daug prakaituojate, jums gresia dehidratacija. Todėl ir geriate vandenį sporto klubuose ne rečiau nei kas 15 minučių. Vis dėlto, yra toks dalykas kaip hiperhidratacija. „Tai vadinama hiponatremija, kai dėl didelio kiekio geriamo vandens krenta natrio kiekis kraujyje, – aiškina Virdžinijos universiteto (JAV) profesorius Mitchellas Rosneris. – Įsiklausykite į savo organizmą, gerkite vandenį tik tada, kai jaučiate troškulį. Dėl to, kad gausiai prakaituojate, dehidratacijos nebus. Nepasitikite savo instinktais? Pasisverkite iki ir po treniruotės, ir išgerkite po pusę litro vandens kiekvienam prarastam puskilogramiui“.
5. Jeigu gersime daug vandens, tai sumažins alkį
„Priešingai, vanduo išvalo ir ištuština skrandį. Todėl rinkitės lengvo sultinio sriubas. Jose mažai kalorijų, jos pasotina, kitaip nei litras gryno vandens“, – pataria B. Rolls.
Jeigu jūs įteigsite sau, kad vanduo malšina alkį, taip ir bus. Verta paeksperimentuoti. Tik prisiminkite – visame kame būtinas saikas!
