Atsako Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Jonas Valantinas
- Funkcinė dispepsija – plačiai paplitusi ir gastroenterologo ambulatorinėje praktikoje bene dažniausiai pasitaikanti liga.
Yra dvi funkcinės dispepsijos formos. Viena jų pasireiškia skausmu – tai opaligę primenanti arba neopinė dispepsija. Kai žmogų vargina tokie skrandžio motorikos sutrikimai kaip pykinimas, nevirškinimas, pilnumas, ankstyvo sotumo jausmas, yra nustatoma dismotorinė dispepsija.
Visgi atpažinti ligą nėra paprasta, kadangi dispepsijos simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų virškinimojo trakto ligų. Paprastai funkcinė dispepsija yra nustatoma atmetus kitus sutrikimus. Pirmiausia – Helicobacter pylori infekciją, nes yra dispepsijos sutrikimų, susijusių būtent su šia bakterija. Taip pat reikėtų įsitikinti, ar nesergama opalige, lėtiniu pankreatitu, tulžies akmenlige, ar nėra skrandžio naviko, kitų – stemplės, skrandžio, žarnyno – ligų.
Sutrikimo gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo, kiek jie žmogui trukdo visavertiškai gyventi. Vieniems ligoniams, jei dominuojantis simptomas yra skausmas, skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai. Jei vargina pykinimas, nevirškinimo jausmas, tada išrašomi skrandžio ir žarnyno motoriką reguliuojantys preparatai, vadinamieji prokinetikai. Gydymo kursas paprastai trunka apie mėnesį.
Dalis pacientų, sužinoję, kad neserga rimta liga, tiesiog nusiramina ir, jei nemalonūs simptomai vargina tik retkarčiais, per daug dėl to nesuka galvos. Kai pavasarį, rudenį kamuoja stipresni ligos epizodai, galima įsigyti ir laikinai pavartoti nereceptinių vaistų.
Tačiau atidumo prarasti nereikėtų – skausmui labai suintensyvėjus būtina kreiptis į gydytoją, nes sergant dispepsija padidėja rizika susirgti opalige.
Verta žinoti
Funkcinei dispepsijai atsirasti didelę įtaką turi išoriniai veiksniai, gyvenimo būdas – netinkama mityba, stresai ir pan.
Liga dažniau gali varginti sirgusius įvairiomis nervų ligomis žmones, kuriems pasireiškia depresija, nerimo sindromas.
Žoliniai preparatai gali būti vartojami tik kaip pagalbinė priemonė, kai niekas kitas nepadeda.
