aA
Miškai ir miškeliai, takai ir takeliai, žygių takai per karantiną atrasti ir išvaikščioti. Kas gali paneigti, kad gamtos ramybė atpalaiduoja, stiprina, įkvėpia, guodžia. Kodėl taip jaučiamės atsidūrę žalioje erdvėje ir kaip tyrinėti mišką, kad pasisemtume daugiausiai jo teikiamos naudos, kalbamės su sertifikuota miško terapijos gide Liudmila Monkeviče.
Moteris miške
Moteris miške
© Shutterstock

– Kas yra miško terapija, dar kitaip vadinama maudynėmis miške? Kuo tai skiriasi nuo paprasto pasivaikščiojimo miške?

– Tai nėra pasipliuškenimas miško upelyje ar ežerėlyje, bet juslių panardinimas į miško atmosferą. Paprastai žmonės eina pasivaikščioti į mišką turėdami tikslą: pasikalbėti, pabendrauti, apžiūrėti apylinkių ar „suskaičiuoti medžių“, tačiau mūsų mintys ir protas taip neatsipalaiduoja, kaip galėtų.

Šios terapijos pradininkai – japonai trisdešimt metų tyrinėdami miškų poveikį žmogaus sveikatai išgrynino, kiek jame būti, kad poveikis būtų stipriausias. Nustatyta, jog žmogaus kūnas, atėjus iš miesto, spėja nurimti, sulėtėti ir įsijausti į gamtos ritmą per dvi valandas ir daugiau. Taip aktyvinami žmogaus pojūčiai.

– Ar yra daugiau taisyklių? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį leidžiant laiką miške?

– Svarbu stengtis vaikščioti lėtai, nepavargti, per dvi valandas nueiti ne daugiau nei du kilometrus. Mat skubant išsiskiria streso hormonas kortizolis, kuris organizmui duoda neigiamą poveikį. Taigi geriausia eiti į tokį mišką, kuris yra gerai pažįstamas, kad būtų galima paklaidžioti nebijant pasiklysti.

Turime visokių pratimų, kaip save dirbtinai sulėtinti, pėdas statyti lėtai stengiantis pajusti paviršių. Kad pajustume miško paklotę galima pasivaikščioti basomis. Be to, miško maudynes galima organizuoti ir parke ar pamiškėse, jei nėra galimybių – tinka ir miesto skveras. Vis dėlto kuo didesnis žalias plotas ir kuo brandesni jame medžiai, tuo sveikatai palankiau.

Liudmila Monkevičė (Mila Monk)
Liudmila Monkevičė (Mila Monk)
© DELFI / Karolina Pansevič



– Vadinasi, pavasarį ir vasarą, kai miškas žaliuoja, tokios maudynės sveikiausios?

– Į mišką patartina eiti visais metų laikais. Vien stebėti, kaip jis keičiasi yra naudinga. Taip pat svarbu vis sugrįžti į tą pačią vietą ir stebėti, kaip ji keičiasi ne tik metų laikais, bet ir paros metu. Tai veikia kaip meditacija – stebėdamas pasikeitusią aplinką, stebi, kaip keičiasi paties pojūčiai, imi save geriau pažinti.

Be to, nors šiltasis sezonas vilioja kvapais ir paukščių čiulbėjimu, žiemą gali išgirsti kitokių garsų – klausytis girgždančių pušų viršūnių. Sniegas ir jo girgždėjimas po kojomis taip pat priduoda skirtingų pojūčių, galima atrasti ir paliktų gyvūnų pėdsakų, stebėti, kokie paukščiai lieka žiemoti.

– Kokią naudą visa tai duoda žmogaus savijautai?

– Visų pirma stiprina imunitetą. Medžiai išskiria lakiuosius junginius, kuriais apsigina nuo patogenų. Įkvėpus tų junginių suaktyvėja ląstelės „žudikės“, kurios mūsų organizme aptinka patogenus ir juos naikina. Įrodyta, kad po dviejų valandų praleistų miške šis poveikis trunka savaitę. Be to, normalizuojasi kraujospūdis, pagerėja miegas, koncentracija, sumažėja streso hormono kortizolio, suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, atsipalaiduojama.

– Vis dėlto vieni mėgsta gamtą, kitų gi į miškus nenuvarysi – laisvalaikį jie mieliau renkasi praleisti „ant asfalto“. Ar visus miškas veikia vienodai?

– Gamtos reikia visiems. Mat žmonija 99 procentus egzistencijos laiko formavosi gamtoje, todėl genetiškai esame prie jos prisitaikę. O miestietiškas gyvenimo būdas palyginti dar yra naujas, dar nesame genetiškai prisitaikę prie ilgo buvimo uždarose patalpose, betono vaizdų. Dėl to kyla vadinamos civilizacijos ligos: diabetas, širdies ir kraujagyslių, nervų ligos, depresija, stresas. Nuo netinkamo gyvenimo būdo pastarosios ligos ypač suaktyvėjusios.

Miško maudynės žmogui gali būti nepriimtinos, nebent jei turi vabalų fobiją. Be abejo, nereikėtų manyti, jog ši terapija padės išgyti sergant sunkia depresija. Tai – labiau prevencinė, pagalbinė priemonė.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
5.0000

Top naujienos

Kokia bus Lietuva artimiausius metus: partijos ant stalo kloja pasiūlymus dėl strateginių pokyčių (170)

Tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ), Liberalų sąjūdžio ir...

Dvi Europos galiūnės grįžta prie karantino: net didžiausi pesimistai to neprognozavo papildyta 09.50 (168)

Virtualus Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimas virs bandymu išspręsti COVID-19 krizę, dviem...

Išpuolis Prancūzijoje: Nicoje peiliu nužudyti du žmonės (6)

Per išpuolį Nicoje peiliu nužudyti du žmonės. Vienam žmogui užpuolikas perrėžė gerklę, apie...

Vieninteliai mokesčiai, kurių kitąmet surinks daugiau – aplinkosauginiai: pokyčių žada ir nauja Vyriausybė (44)

Kitų metų valstybės biudžeto projekte beveik visose pajamų eilutėse skaičiai mažesni, nei buvo...

Dramatiškos nuotaikos Europoje: ateinančias savaites situacija blogės, ir ji visiškai kitokia, nei buvo pavasarį vakcina nėra stebuklas, Kalėdoms gerų naujienų neplanuojama (541)

Naujai koronaviruso bangai skandinant Europą, į pandemijos suvaldymą vis aktyviau bando įsitraukti...

Lukašenka atleido apie „karą“ šalyje kalbėjusį ministrą (9)

Aliaksandras Lukašenka atleido Baltarusijos vidaus reikalų ministrą Juryjų Karaevą. Apie tai...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. ES perbraižė paramos ūkininkams gaires: kas laukia Lietuvos (1)

Europos parlamentas savo balsavimu nubrėžė istorines gaires – nuo 2023 m. žemės ūkio politikas...

Dėl Gusto paskyrimo Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos vadovu kreiptasi į VTEK (12)

Į 2020–2024 m. Seimą išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)...

Prieš ilgąjį savaitgalį perspėjimas vairuotojams: vieną dieną turite važiuoti ypač atidžiai (4)

Automobilių gausa keliuose, intensyvus eismas ir spūstys per Vėlines turbūt nieko nestebinanti...

|Maža didelių žinių kaina