Šokolado istorija
Šokoladas – karališkas skanumynas, kartu su kakavos pupelėmis atkeliavęs iš Centrinės Amerikos ir ilgainiui paplitęs po pasaulį. Pirmieji gaminti šokoladą pradėjo Amerikos indėnai. Jie kakavos pupeles maišydavo su įvairiais prieskoniais ir iš gauto mišinio gamindavo gėrimą – šokoladą. Toks šokoladas, kokį valgome šiandien, yra apie 200 metų eksperimentų Europoje ir Šiaurės Amerikoje rezultatas. Šiais laikais galime mėgautis ne tik pieniniu, baltuoju ar juoduoju šokoladu, bet ir daugybe kitokių šokoladinių saldumynų, pagardintų įvairiais priedais: riešutais, džiovintais vaisiais ir uogomis, prieskoniais ar net druska.
Centrinės Amerikos gyventojai pirmieji išmoko gaminti šokoladą ir vartojo jį skystą. Manoma, kad žmonija šokoladu pradėjo mėgautis jau 1900 m. pr. Kr. Majų kultūros palikimas byloja apie ženklų kakavos naudojimą. Šokoladas buvo geriamas, kakava naudota kaip prieskonis valgiams, beje, šį skanėstą sau galėjo leisti tik kilmingieji. Majams, vėliau – actekams, ypač gardžios buvo šio gėrimo putos. Kakavos pupelės buvo ir majų, ir actekų piniginis vienetas. Kakava buvo svarbi ir religinėse actekų apeigose.
Šokolado terapija
Visų pirma aptarkime šio populiaraus saldumyno maistines savybes. Kuo jis naudingas mūsų organizmui? Aukštos kokybės šokolade yra vitaminų A, B1, B2, C, D, E, taip pat mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, fosforas. Šios medžiagos padeda apsisaugoti nuo širdies ir onkologinių ligų, veikia kaip antidepresantas bei afrodiziakas.
Šokolado sudėtyje esanti kakava visų pirma naudinga dėl didelio kiekio antioksidantų, susidedančių iš vitaminų ir mineralų. Suvalgę 100 gramų šokolado plytelę, gausite 550 kcal, todėl šiuo gardumynu dažnai papildomas lakūnų, kosmonautų, sportininkų, studentų (ypač egzaminų sesijų metu) maisto racionas. Šio saldumyno sudėtyje taip pat yra 33–37 proc. riebalų, 6–6,5 proc. baltymų, 46–63 proc. angliavandenių, 4–7 proc. krakmolo, apie procentas mineralinių medžiagų, 0,4 proc. teobromino, kofeino, eterinių aliejų.
Medikai siūlo vartoti šokoladą tiems, kas priklauso didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei. Graikų mokslininkai tvirtina, kad asmenų, suvalgiusių 100 g šokolado, kraujagyslių paviršius tapo kur kas elastingesnis praėjus vos trims valandoms. Tokiai „šokolado terapijai“ pakanka kasdien suvalgyti po 40 g juodojo šokolado. Nuomonė, kad nuo šokolado storėjama, yra klaidinga – tukina ne šokoladas, o jame esantis cukrus, todėl verčiau rinkitės daug kakavos turintį produktą.
Išvaiko niūrias mintis
Šokoladas sukelia būseną, panašią į įsimylėjimą. Jis sužadina laimės hormonu vadinamo serotonino gamybą, todėl ir sakoma, kad šokoladas kelia nuotaiką ir išvaiko niūrias mintis, taip saugo nuo nervinio išsekimo. Į organizmą patekęs kakavos sviestas skatina endorfinų ir medžiagų, stimuliuojančių psichiką, išsiskyrimą. Dėl to daugiau šokolado valgantys žmonės jaučiasi laimingesni.
Amerikos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad valgyti šokoladą yra taip pat malonu, kaip ir bučiuotis. Tai lemia dvi šokolade esančios medžiagos – triptofanas ir feniletilaminas. Pirmasis sukelia seksualinį susijaudinimą, o antrasis išsiskiria įsimylėjusių žmonių organizme. Mokslininkai pastebėjo, kad žmonėms naudingas net šokolado kvapas. Fiziologai savo ruožtu antrina, jog šio saldumyno aromatas palankiai veikia psichiką, mažina dirglumą bei subalansuoja emocijas.
Komentaras
„AJ šokoladas“ įkūrėjas, šokolado kultūros Lietuvoje plėtotojas Algimantas Jablonskas:
– Jeigu kalbėtume apie šokoladą kaip apie kakavos pupelių masę, be didelių cukraus priemaišų, tai yra sveikas produktas, be to, puikus antioksidantų šaltinis! Rekomenduočiau rinktis septyniasdešimt procentų kakavos turintį šokoladą – jis bus tikrai vertingas. Mes klientams dar siūlome ir devyniasdešimt šešių procentų šokoladą. Tiesa, siekdami sumažinti jo kartumą, juo apgalaistome razinas. Gurmanai šiuo metu eina iš proto dėl šokolado, turinčio tabako ir grybų poskonį, dar jie mėgaujasi šiuo gardumynu, paskanintu pipirais, kitais prieskoniais, juos traukia neįprasti potyriai.
Perkamiausias pas mus – juodasis šokoladas, jo parduodame šešiasdešimt procentų iš viso asortimento, trisdešimt lieka pieniniam ir 10 – baltajam. Ne paslaptis, kad šokoladas veikia kaip afrodiziakas, gerina atmintį, todėl yra ypač mėgstamas studentų per sesijas arba protinį darbą dirbančių žmonių.
