Kaip pasireiškia vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų ir kaip jam užkirsti kelią, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebneviene.
- Kokios pastebėtos hepatito A plitimo tendencijos?
Po dvylikos metų pertraukos Lietuvoje stebimas staigus sergamumo virusiniu hepatitu A šuolis, prasidėjęs sostinėje. Analogiški kitų Europos šalių pavyzdžiai verčia nerimauti, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos hepatito A virusui plisti.
- Kokia tai liga, kas ja dažniausiai užsikrečia?
Hepatitas A, dar vadinamas gelta, yra infekcija, kuria lengvai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus tiesiogiai kontaktuojant dėl nepakankamos higienos, per užterštą maistą ar geriamąjį vandenį. Hepatito A virusai (HAV) gali plisti ir tarp žmonių, vartojančių švirkščiamąsias narkotines medžiagas.
Didžiausia rizika užsikrėsti virusais kyla vaikams, nes jie neturi pakankamai higienos įgūdžių. Užkratas nuo įvairių aplinkos daiktų per nešvarias rankas patenka į burną. Taip pat didelė rizika užsikrėsti šia liga asmenims, keliaujantiems į didelio hepatito A endemiškumo šalis.
Hepatitas A yra per maistą plintanti infekcinė liga. Maistas užteršiamas gaminant jį nešvariomis rankomis. Pavojingi užkrėsti nepakankamai termiškai apdoroti maisto produktai, taip pat užkratas gali patekti ir ant termiškai paruošto valgio. Maisto produktų kryžminė tarša hepatito A virusais galima dėl blogos maisto ruošimo ar asmens higienos.
- Kokiose šalyse dažniausiai sergama hepatitu A?
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje. Pagal jo paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis, vidutinio endemiškumo ir mažo endemiškumo. Prie pastarųjų priskiriamos Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija. Vidutinio endemiškumo šalys – tai Rytų ir Pietų Europos valstybės, o didžiausio endemiškumo – Afrikos (pavyzdžiui, Egiptas, Tunisas, Marokas), Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Indija, Tailandas).
- Kas yra infekcijos šaltinis?
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus – hepatito A virusas randamas jo išmatose. Virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai tik po 28 dienų. Taigi keletą savaičių iki geltos pasireiškimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai virusas į aplinką išsiskiria apie tris savaites.
- Kokie ligos požymiai, kaip ji pasireiškia?
Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių) trunka 14–50 dienų, vidutiniškai 28 dienas. Ligos forma priklauso nuo ligonio amžiaus. Apie 90 proc. vaikų iki 6 metų amžiaus pasireiškia besimptomė infekcija, 40–50 proc. vyresnių vaikų ir 70–80 proc. suaugusiųjų skundžiasi karščiavimu, nuovargiu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, skausmu dešinėje pašonėje, patamsėjusiu šlapimu. Vidutiniškai hepatitu A sergama apie mėnesį, bet kartais ir iki pusės metų. Vyresnius žmones vargina sunkesnės ligos formos, neretai ilgesnį laiką.
- Kokiomis sąlygomis ligos sukėlėjai išlieka gyvybingi ir pavojingi?
Hepatito A virusai atsparūs išorės aplinkos veiksniams, šalčiui, aukštai temperatūrai, išdžiūvimui ir kt. Gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingi nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Virusai gali koncentruotis moliuskuose.
Užkrėstuose maisto produktuose išlieka gyvybingi keliolika dienų ir ilgiau. Taip pat gali išsilaikyti ant daugelio maistui skirtų indų, pavyzdžiui, nerūdijančio plieno, vario, polietileno, polivinilchlorido. Hepatito A virusų išlikimo trukmė ant įvairių paviršių priklauso nuo medžiagos savybių, taršos šaltinio, temperatūros ir santykinės drėgmės.
Aplinka hepatito A virusais užkrečiama tręšiant augalus nuotekų valymo įrenginių dumblu. Virusai patenka į paviršinius ir požeminius vandenis, dirvožemį ir ant augalų.
- Ką daryti, kad neužsikrėstume?
Rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios virusų plitimą bei užsikrėtimo riziką.
Hepatitu A sergantis ligonis privalo griežtai laikytis asmens higienos. Plaunant rankas mažiau virusų perduodama kitiems žmonėms bei išplatinama aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant maistą, kitus šeimos narius. Nusiplovus privalu sausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ir jį išmesti. Namų aplinkos paviršius rekomenduojama valyti ir plauti buityje naudojamais valikliais ir plovikliais. Patalynę bei ligonio drabužius patartina virinti ne žemesnės kaip 85 laipsnių temperatūros vandenyje.
Viena efektyviausių hepatito A kontrolės priemonių yra skiepai. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Apsauginis imunitetas pasiskiepijus viena doze susidaro po 2–4 savaičių. Paskiepijus dviem dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Ypač svarbu paskiepyti vaikus, pradedančius lanktyti lopšelius ir darželius, mokyklą.
Skiepytis nuo hepatito A rekomenduojama
- keliautojams, vykstantiems į šalis, kur didelis sergamumas virusiniu hepatitu A;
- kolektyvą (darželį ar mokyklą) lankyti pradedantiems vaikams;
- kariškiams, vykstantiems į endemines vietoves;
- vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais;
- silpno imuniteto, sergantiems lėtiniu hepatitu ir kitomis ligomis asmenims;
- asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos srityje dirbančiam personalui, maisto pramonės, vandentiekio darbuotojams;
- švirkščiamųjų narkotikų vartotojams;
- žmonėms, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
- virusinio hepatito tyrimų laboratorijų darbuotojams.
Naudingi patarimai
Kad neužsikrėstumėte, kruopščiai plaukite rankas prieš gamindami maistą, valgydami ir maitindami vaikus, pasinaudoję tualetu, keisdami vaikams sauskelnes, po žaidynių, darbų lauke.
Nevalgykite žalių jūros gėrybių.
Viešėdami šalyse, kur sergamumas hepatitu A yra didelis, gerkite tik fasuotą geriamąjį vandenį, kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves.
Nevalgykite maisto, kuris gali būti nesaugus.
Ar žinote, kad...
Mes įkvepiame maždaug 78,09 proc. azoto, apie 20,95 proc. deguonies, 0,9 proc. argono, 0,03 proc. anglies dvideginio, apie 0,01 proc. helio, kriptono, neono, ksenono ir kt. Iškvėpto oro mišinį sudaro 79 proc. azoto, 15,4 proc. deguonies, 0,9 proc. argono, 3,3–4,7 proc. anglies dioksido, 1 proc. vandens garų, tiek pat helio, kriptono, neono, ksenono ir kt.
Kimbant peršalimo ligoms, galima pamėginti jas įveikti močiučių receptu – vištienos sriuba. Teigiamas sriubos poveikis buvo pastebėtas dar viduramžiais. Prieš tūkstantmetį gydytojai savo pacientams išrašydavo sriubos iš naminių paukščių. XII amžiuje žinomas karalių gydytojas, filosofas, iš Ispanijos kilęs žydas Moses Maimonides rašė, kaip pasigaminti sriubos eliksyrą. Vištienos sriuba net buvo vadinama „žydų penicilinu“.
Obuoliuose yra C, E, P, B grupės vitaminų, karoteno, folio rūgšties ir kt. Jie turi daug mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, natrio, magnio, jodo, geležies), cukrų (fruktozės, gliukozės, sacharozės), taip pat pektinų ir maistinių skaidulų. Jeigu kasdien valgysite obuolius, sumažinsite širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų vystymosi riziką. Šie vaisiai valo organizmą, padeda pašalinti iš jo šlakus ir toksinus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, obuoliuose daug antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo senėjimo.
