Labiausiai sutaupysite, jei maistą gaminsite tik namuose, nenaudosite pusgaminių. Tačiau turite atkreipti dėmesį, kad tai užims nemažai jūsų laiko, taip pat padidins suvartojamo vandens ir elektros sąnaudas. Peržvelkite savo virtuvės spinteles bei šaldytuvą. Esu garantuota, kad iš turimų kruopų, močiutės priruoštų uogienių ar mišrainių bei kažkada pačių prisipirktų „įdomių nesąmonių“, laisvai prasimaitintumėte savaitę, neiškeldami kojos iš namų. Turite keisti mąstymą. Jei anksčiau sugalvodavote ką gaminsite vakarienei ir susipirkdavote reikiamus produktus, dabar ieškokite recepto, kuriame panaudosite konkrečius turimus ingredientus.
Drąsiai eksperimentuokite! Pasisemti idėjų galite ne tik iš kulinarijos knygų (jos ir neadekvačiai brangios), bet ir internete, kur begalė maisto gaminimo blogų su nuostabiomis nuotraukomis, Facebooke daugybė maisto receptų puslapių, kurių kūrėjai dalinasi savo patiekalais ir bus dėkingi už kiekvieną „patinka“ bei patars kuo keisti vieną produktą kitu.
Parduotuvėje lankykitės tik būtinu atveju ir gerai apgalvoję ką konkrečiai pirksite. Aišku, atkreipkite dėmesį į akcijas. Jei morkos bus atpigusios kelis centus, daug nesutaupysite, bet savo kasdienį racioną galite paįvairinti žuvimi, kuri Lietuvoje iš tikrųjų yra brangi. Tai ko dairytis parduotuvėje?
Miltai. Taip, tie patys miltai, apie kurių nesveikumą dabar visi kalba. Tačiau galima rinktis viso grūdo miltus, miltus su sėlenėlėmis, spelta kviečių miltus. Patarčiau atkreipti dėmesį į kitų augalų miltus – kukurūzų, grikių, avižų, žirnių. Iš miltų galite iškepti ne tik blynelius, blynus su įvairiausiais įdarais, bet ir virtinukus, skrylius, nesaldžius pyragus, apkepus ar keksiukus su daržovėmis, grybais ir mėsa, sausainius ar pyragus, kur sunaudosite namuose turimas uogienes ar šaldytas uogas. Į blynų tešlą įpilkite šaukštą aliejaus ir blynus galėsite kepti keptuvėje be papildomų riebalų. Beje, kepant grikių blynus taip pat galite išsiversti be riebalų – jie nepriskremba prie keptuvės dugno.
Bulvės. Lietuviai jų vartoja vis mažiau, o kai kurie išvis vengia. Be reikalo. Rašau apie bulves, kurios nėra skrudinamos ar persisunkę kepimo riebalų. Šutintose bulvėse su odele išlieka dvigubai daugiau vitamino C, nei skustose. Vidutinė bulvė su lupena kalio turi daugiau nei vienas bananas. Beje, antrąkart pašildytos bulvės mitybiniu požiūriu praktiškai yra bevertės. Vis labiau populiarėja ir saldžiosios bulvės (batatai), kurios turi mažiau kalorijų, o jų odelių nerekomenduojama lupti, nes čia gausu ne tik maistinių skaidulų, bet ir daug flovanoidų.
Kruopos, sėklos, grūdai. Skanu, sotu, maistinga ir pigu. Dar galima pridurti, kad ir greita. Užplikinkite verdančiu vandeniu pasirinktas kruopas ar grūdus termose ir sekantį rytą, pagardinę uogomis, uogiene, medumi ar cinamonu, turėsite puikią košę. Vartokite aliejingas sėklas, kurios kartu yra ir puikus nepakeičiamųjų aminorūgščių šaltinis. Sezamo, kanapių, saulėgrąžų ar aguonų sėklomis gausiai barstykite pagamintus patiekalus, dėkite į košes ar ruošimą tešlą., naudokite įdarams su daržovėmis. Grūdus ir sėklas galite daiginti. Sėklos nesudygsta tik tada, jei yra šlifuotos, skaldytos ar termiška apdorotos.
Ankštiniai augalai. Vien pupų ir pupelių parduotuvėje galite pamatyti daug rūšių. O kur dar žirniai, žalieji, raudonieji, juodieji lęšiai, avinžirniai, sojų pupelės, spindulinės ir japoninės pupuolės. Tai baltymingi augalai, kurie vegetariškoje virtuvėje puikiai pakeičia mėsą. Daugelis jų vengia dėl ilgo paruošimo laiko. Bet jis smarkiai sutrumpės, jei prieš gaminant ankštinius pamerksite bent kelioms valandoms į vandenį. Iš ankštinių augalų galite virti ne tik sriubas ar troškinius, bet ir gaminti apkepus.
Virtas pupas, pupeles ar avinžirnius sumalti ir pagaminti tešlą blyneliams, daryti užtepėles ar kotletus. Ankštinių augalų virškinimą palengvins ciberžolės, kuminai, kalendros ar kvapiosios ferulos (asafetidos), kvapu ir skoniu primenančios česnaką, milteliai. Lengviau virškinami daiginti žirniai, lęšiai, avinžirniai, spindulinės ir japoninės pupuolės. Beje, avinžirnius galite naudoti ir saldžių patiekalų gamyboje.
Daržovės. Deja, bet valgytojai kartais būna iš tiesų inertiški. Atrodo, kad daržovės – tai tik brangūs žiemos metu pomidorai bei žali ir konservuoti agurkai. Įdėmiau apsižvalgykite daržovių skyriuje. Sezoninės daržovės ne tik pigesnės, bet ir naudingesnės nei atvežtos iš tolimų šalių bei užsigulėję parduotuvės šaldytuvuose. Nusipirkite nedidelį kiekį ir išdrįskite paragauti juodųjų ir baltųjų ridikų, ropių, pastarnokų, gumbinių salierų, kaliaropių ir topinambų (dar vadinamų žieminėmis bulvėmis, kurios iš tiesų yra artišokų ir saulėgrąžų hibridas).
Pastarieji yra unikalūs savo specifine sudėtimi, nes turi ne tik daug inulino, fruktooligosacharidų, bet ir biologiškai aktyvių komponentų (mineralinių druskų, vitaminų, organinių ir aminorūgščių). Mokslininkai juokauja, kad topinambuose galima aptikti visą Mendelejevo periodinę cheminių elementų lentelę. Jei pabostų raugintos, troškintos ar keptos šakninės daržovės, ant palangės galite užsiauginti gaiviai traškių pipirnių, saulėgrąžų ar žirnių želmenų. Artėjant pavasariui nereikės nė papildomo apšvietimo, tik negilaus indo ir trupučio žemės daigams.
Mėsa. Ir kaip be jos. Šiuo atveju visada geriau atminti taisyklę – daugiau ne visada yra geriau. Jei piniginėje siaučia vėjai, o kreditinė kortelė tinka tik apšalusiems stiklams gramdyti, rinkitės tik kokybišką, nors ir nedidelį, mėsos gabaliuką. Gerai apgalvokite ką gaminsite namuose. Verta pirkti iškaulintą, be odos mėsą, nebent žinote, kad likučius sunaudosite sultiniui. Paieškokite patiekalų receptų, kurie gaminami iš paukštienos kepenėlių ar širdelių. Pas mus tai pigūs subproduktai, kitose šalyse – kasdieninis maisto produktas ar delikatesas.
Aliejai ir riebalai. Labai vertingi, nes praturtina mūsų racioną mononesočiomis, polinesočiomis, sočiomis riebalų rūgštimis bei riebaluose tirpiais vitaminais. Jei yra galimybė, naudokite savo virtuvėje kuo įvairesnių aliejaus rūšių. Nerafinuoti sėmenų, alyvų, moliūgų sėklų, saulėgrąžų ir kiti aliejai tinka įvairioms salotoms gardinti. Kepimui puikiai tiks kokosų, sezamo aliejus ar lydytas ghi sviestas, kurio lengvai pasigaminti galite namuose ir taip sutaupyti.
Skirtingos rūšies aliejus suteiks vis kitokį skonį ir kvapą gaminamiems patiekalams, pyraguose gali pakeisti sviestą. Beje, pastaruoju metu tarp sveikos mitybos šalininkų populiarėja kepimas...
be jokio aliejaus. Į keptuvę tiesiog įpilama šlakelis vandens.
Prieskoniai. Kuo įvairesnių ir kuo daugiau! Jie vieninteliai akimirksniu gali pakeisti niūrų valgiaraštį. Patarčiau pirkti prieskonius atskirai, o ne jų mišinius. Mišiniuose didžiąją dalį sudaro druska, be to skonis, naudojant vieną mišinį visiems patiekalams, tampa monotonišku. Pavyzdžiui, galite patiekti su odele virtą bulvę su varškės padažu ir krapais (1 šaukštas varškės, 1 šaukštelis grietinės, sutraiškyta nedidelė skiltelė česnako, druskos, juodų maltų pipirų, šviežių, džiovintų ar šaldytų krapų) arba su česnakiniu varškės padažu (1 šaukštas varškės, 1 šaukštas jogurto, druskos, saldžiosios paprikos miltelių ir raudonėlio). Ir net jei namuose nebeliko arbatos ar kavos, panaudokite vietoje jų turimus prieskonius. Liksite maloniai nustebę.
Pinigus tausojančiame meniu vietos tikrai atsirastų ir patiekalams iš kiaušinių, varškės. Tik, deja, žuvis ar jūros gėrybės mūsų valstybėje tapo prabangos preke. Nebent silkė, nes krabų lazdelėse tėra krabų kvapas ir žuvies pėdsakai...
Kartais pinigų trūkumas skatina žmones veikti, tapti išradingais ir vėliau pritaikyti savo patyrimą „riebesniais“ laikais. Maisto gaminimas netyčia tampa hobiu, o įvairių neįprastų patiekalų aptarimas pagrindine draugų vakaro tema. Taip, sunku išvirti vakarienę, kai šaldytuve tik pakelis sviesto ir butelis degtinės (įstrigusi frazė iš vieno žymaus aktoriaus interviu), bet, įdėmiau peržvelgus spinteles, supranti, kad reikia tik laiko ir šeima bus soti, o dar ir kaimynus galima pakviesti į svečius.