Nuo ko prasideda grožis? Suprantama, kad gražiai ir harmoningai išvaizdai svarbu viskas. Vis dėlto, kiekvienas turime savo suvokimą apie tai, kas (vizualiai veido privalumus pabrėžiantis makiažas, graži veido oda, daili figūra ar gera savijauta ir puiki sveikata) mums leidžia atrodyti ypatingai patraukliai.
Moterims buvo užduotas klausimas, kam jos skiria didžiausią dėmesį besirūpindamos savimi? Taip pat buvo paprašyta nurodyti amžių (20, 30, 40 ir daugiau metų), numanant, kad nuo to priklausys moterų atsakymai.
Apklausoje dalyvavo 1067 moterys ir atsakymai nustebino – visose amžiaus kategorijose atsakymų tvarka praktiškai sutapo:
- 45,3 proc. moterų daugiausia dėmesio kreipia gerai savijautai ir sveikatai. Beje, pačias jauniausias šis klausimas jaudina ne ką mažiau, nei vyresnes – 43,6 proc. - iki 30 m.; 56,4 proc. - nuo 30 iki 40 m.; 47 proc. - virš 40 m.
23,9 proc. daugiausia dėmesio skiria dailiai figūrai. Dažniausiai šį atsakymą (29,4 proc.) rinkosi 40 m. ribą peržengusios moterys.
20,9 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad joms svarbiausia graži veido oda. Labiausiai šis klausimas jaudina pačias jauniausias respondentes (21,6 proc.).
9,8 proc. įsitikinusios, jog svarbiausia vizualiai veido privalumus pabrėžiantis makiažas. Mažiausiai tas rūpi vyresnėms nei 40 m. moterims (5,9 proc.).
Apie ką byloja tokie moterų prioritetai? Ar tai reiškia, kad mes labiau ėmėme įsiklausyti į save ir rūpintis savijauta? O galbūt galima daryti išvadą, kad su amžiumi mūsų troškimai keičiasi mažiau, nei priimta manyti? Tai pakomentuoti buvo paprašyta kultūrolgė Olga Veinshtein.
- Skirtingo amžiaus moterys šiandien prisipažįsta, kad pirmiausia vertina galimybę gerai jaustis. Apie ką tai byloja?
Tai reiškia, kad pastaraisiais dešimtmečiais mūsų visuomenėje vis labiau populiarėja sveiko gyvenimo būdo nuostatos. Anglakalbėje kultūroje toks idėjų kompleksas apibūdinamas terminu „healthism“ ir apima daugybę krypčių: profilaktinę mediciną, įvairias kūno rengybos formas, mitybos sistemas ir meditaciją. Viso to tikslas – fizinės ir psichologinės gerovės (angl. well-being) siekis. Tokios nuostatos pamažu sulaukia vis daugiau šalininkų visame pasaulyje. Ir netgi tampa madingomis bei prestižinėmis.
Mes suvokiame, kad gera savijauta – tai verslas, o grožis – pasekmė, „kultūros nuostatų“ elementas. Toks akcentų sudėliojimas – viena iš globalizacijos apraiškų. Unikalu yra tai, kad dėl susidomėjimo sveiku gyvenimo būdu dabar sutampa ir vyresnės, ir jaunesnės kartos interesai.
Jaunajai kartai toks posūkis – duoklė naujajai madai, o vyresnioji po penkiasdešimties neretai susirūpinimą išvaizda iškeičia į sveikatos išsaugojimo programą. Ir šia prasme jie taip pat „tampa madingi“.
- Atrodo, kad šiandien vertybių sistema pakito?
Manau, kad dabar vien išorinio grožio idealas stipriai nuvertėjo. Juk visi supranta, kad tai, pirma, pinigų klausimas (pasitelkusi plastinę chirurgiją ir profesionalų makiažą bet kuri moteris gali atrodyti tobulai).
Antra, šiuolaikinėje žiniasklaidoje lengva sukurti idealų virtualų vaizdą, pasitelkus specialias programas. Todėl pirmame plane atsiduria asmeniniai parametrai – pavyzdžiui, originalumas, sėkmė, intelektas, charizma. Ankstesni sąlyginiai grožio etalonai nyksta, nes idealias pamažu išstumia realios moterys su savo išorės ypatumais.
Šiandien madoje formuojasi nauji kūno kanonai. Visame pasaulyje tai susiję su tolerancijos ir įvairovės, atvirumo ir pliuralizmo ideologija, turint omenyje pačius įvairiausius tapatumo parametrus: socialinę padėtį; rasinį, nacionalinį ir religinį priklausomumą; lytį; amžių; ir, galų gale, kūno standartus, kas kaip tik susiję su grožiu.
Grožio suvokimas nuolat kinta. Mūsų akyse žlunga ankstesnis glamūrinis kūno kanonas, o į mados erdvę prasiveržia nauji „nenormatyvūs“ kūnai, pavyzdžiui, apkūnių, pagyvenusių, neįgalių žmonių.
- Kaip į tokius pokyčius reaguoja mados pramonė?
Kosmetikos gamintojai tampa atsargesniais, nes žino, kad gali būti „sučiupti už rankos“, jeigu ims pernelyg propaguoti nerealų glamūrinį idealą ir itin aktyviai naudotis „fotošopu“. Pavyzdžiui, britų parlamento narė Jo Swinson tapo viena „Kampanijos už pasitikėjimą savame kūne“ steigėjų. Ši kampanija nukreipta prie retušuotą reklamą, kuri kompiuterio sumodeliuotais vaizdais trikdo daugumą moterų.
Vis dėlto ir kosmetikos gamintojams nenaudinga atstumti tam tikrų kategorijų vartotojų, todėl šiandien kuriamos naujos produktų linijos ir vis dažniau stengiamasi kurti paveikslą, neformuojantį mumyse kompleksų.
Kaip pavyzdį galima pateikti reklaminę „Dove“ „Kampaniją už natūralų grožį“, kai gatvėse pasirodė plakatai su pagyvenusių, apkūnių, strazdanotų moterų portretais.
Plakatuose buvo realios moterys, kurių išvaizda akivaizdžiai skyrėsi nuo stereotipinių idealų. Taip pat buvo užrašai: „Nejaugi graži tik dvidešimtmetė?“, „Nejaugi graži tik 90-60-90 figūra?“ ar „Nejaugi tik idealią odą turinčios moterys gali būti gražios?“. Akivaizdu, kad šie klausimai suteikia peno pamąstymams iki šiol.
- Kaip galima suformuluoti šiandienius grožio standartus?
Grįžta natūralumas. Pavyzdžiui, vešlūs antakiai, neutralus, beveik nepastebimas makiažas. Tipiniai modeliai su nedideliais veido trūkumais – tarkime, ilga nosimi ar dideliu tarpu tarp akių. Bendrai paėmus, formuojasi nauji, lankstesni ir įvairesni kūniškumo kanonai.
- Ar visi mes vienodai į juos žiūrime ir nuo ko šis požiūris priklauso?
Tai greičiau priklauso nuo tolerancijos mūsų visuomenėje laipsnio.
- Jeigu pabandytume viena fraze suformuluoti mūsų požiūrį į savo išvaizdą šiais laikais – kaip ji skambėtų?
Pacituosiu anglišką patarlę „Beauty is the eye of the beholder“ (grožis yra žiūrėtojo akyse, t. y. kiekvienas grožį supranta savaip).
Manau, kad grožis yra tarsi ugnis, kurią galima pavadinti „laime“, „siela“, „tikėjimu savimi“, „vidine gerove“. Šias būsenas, savu ruožtu, nulemia pirminės aksiomos, kurias į mus įdiegia mūsų kultūra ir civilizacija.
- Kaip, anot jūsų, keisis mūsų požiūris į grožį ateityje?
Džiaugiuosi, kad drastiškas glamūrinio grožio etalonas pastebimai braška ir jį keičia realios moterys su savo charakteriu ir likimu. Labai malonu, kad, pavyzdžiui, viena iš „L 'Oreal Paris“ „grožio ambasadorių“ tapo Aimee Mullins – moteris, kurią labai gerbiu už drąsą ir jos gyvenimo filosofiją. Ji pasiekė puikių rezultatų kaip sportininkė, modelis ir aktorė, nors nuo vaikystės amputuotos abi jos kojos.
Vienoje reklamos nuotraukoje ji užfiksuota su savo bėgimo protezais.
Manau, kad ateityje mūsų požiūris į savo išvaizdą paprastės, taps natūralesnis. Grožis neturi būti kompleksų ir kančių priežastimi, verčiau jis tegul bus galimybe išreikšti save.
