Ką padariau, kad gyvenčiau sveikiau? Taigi siekdama pagerinti savo savijautą, bendrą organizmo būklę ir išvaizdą, pradėjau skirti laiko fiziniams pratimams, mankštoms, plaukiojimui uždarame baseine (vasarą - upėje, ežere) ir ypatingą dėmesį skirti maisto produktams. Mano manymu, tai neatsiejamos sąlygos, norint gyventi sveikiau ir jaustis geriau.
Supratau, kad tai, ką valgau turi būti ne tik skanu, bet ir sveika. O pagamintam sveikam patiekalui vienas iš svarbiausių keliamų reikalavimų - tai tinkamai subalansuotas jame esančių maistinių medžiagų bei riebalų kiekis. Iš pačių riebalų privalu išskirti "sočiuosius" ir "trans". Jų maiste turi būti kuo mažiau, kadangi šių riebalų perteklius, kurių ypatingai gausu šių dienų patiekaluose, skatina tukimą bei sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.
Maisto produktai, iš kurių gaminamas patiekalas, turėtų būti natūralūs ir kuo mažiau perdirbti. Tai - šviežios daržovės, nešveisti rupūs miltai ir iš jų pagaminti produktai, natūralūs ryžiai bei kitos kruopos su luobele, taip pat nekonservuoti ir kiti produktai, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau druskos, cukraus ar kitų žmogaus organizmui žalingų, nenatūraliai skonį ir išvaizdą gerinančių maistinių priedų, o ypač tų, kurie yra paskelbti pavojingais sveikatai.
Deja, šiuo metu dažniausiai maisto patiekalų ruošime yra naudojami būtent perdirbti produktai, vėlgi dėl tų pačių ekonominių priežasčių, patrauklesnės išvaizdos bei trumpesnio jų paruošimo laiko. Maisto ruošimui, žinoma, geriausia yra rinktis ekologiškai išaugintus produktus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad jie būtų natūralūs, o ne perdirbti.
Taip pat labai svarbus pasirinktas tinkamas maisto apdorojimo būdas. Nors labiausiai paplitęs būdas - kepimas augalinės bei gyvulinės kilmės riebaluose, tačiau tokiu būdu apdorotas maistas ne tik tampa beverčiu, bet dažnai ir kenksmingu. Net ir iš pačių sveikiausių produktų, netinkamai apdorotas maistas praranda maistinę vertę ir pasidaro žalingas vartojimui. Todėl tinkamiausi maisto ruošimo būdai yra virimas garuose ar vandenyje bei kartkartėmis kepimas orkaitėje. Neverdu pietų dviems, trims dienoms (ką dažnai darydavau anksčiau dėl amžinos laiko stokos). Juk svarbu, kad maistas būtų šviežias.
Laikui bėgant, maiste vyksta įvairūs cheminiai procesai (rūgimas, puvimas ir t.t.), kas maistą padaro ne tik nenaudingu , bet ir žalingu. Be to ilgas produktų bei jau pagaminto maisto laikymas mažina vitaminų ir kitų naudingų medžiagų kiekį jame.
Bent kartą per metus stengiuosi atitrūkti nuo visų ir atgauti jėgas, pasisemti stiprybės ir išsiruošiu į sanatoriją. Masažai, gydomosios vonios lyg koks grožio ir sveikatos eliksyras nubraukia bent kelerius gyvenimo metus (bent taip jaučiuosi po jų - jaunesnė, žvalesnė, energingesnė, linksmesnė). Suprantu, daugelis sakys - brangu. Taip brangu, bet atidedant po kelis litus per dieną, galima ir poilsinei kelionei pinigų susitaupyti. Galbūt nenusipirksiu laikraščio ar žurnalo, bet pasiskaitysiu internete, o pinigėliai įkris į taupyklę savo poilsiui, atsipalaidavimui.
Tad sustokime skubėdami ir verždamiesi į priekį, ženkime bent mažą žingsnelį savo geresnės savijautos link. Tai tarsi indėlis į ateitį su aukštomis palūkanomis, kurios garantuos geresnę savijautą, sveikatą ne tik šiandien, bet ir rytoj, po mėnesio, metų.
Angelė
*****
Tai konkurso „Ką padarei, kad gyventum sveikiau?“ dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk rinkinį „ARVI KALAKUTAI“ produkcijos.
