– Jolanta, kiek metų sportuojate ir kokiomis sporto šakomis užsiimate?
– Sportuoju nuo vaikystės: žaidimai kieme, laipiojimai medžiais nuo ryto iki vėlaus vakaro... Jau mokyklos laikais dalyvaudavau varžybose: lengvosios atletikos, orientacinių žygių. Visada norėjosi išbandyti ką nors nauja. Dabar važinėju dviračiu, bėgioju, irkluoju, žaidžiu tinklinį, taip pat užsiimu alpinizmu, fitnesu. Per paskutinį pusmetį lipau į Himalajų kalnus Nepale, dalyvavau ekstremalaus bėgimo varžybose, paprastuose miesto bėgimuose, o didžiąją dalį aktyvaus laisvalaikio leidžiu mindama dviratį ir sportuodama salėje. Tobulinu savo įgūdžius laipiojant sienomis. Vasara dar tęsiasi, todėl tikrai ne kartą išsinuomosiu valtelę ir pairkluosiu porą valandų dviračiu nuvažiavusi prie ežero. Savo žingsnių dienos eigoje neskaičiuoju ir neturiu sau griežtų reikalavimų treniruotis: man svarbu gera savijauta. Tinginystės dienų taip pat turiu, kai visi mano žingsniai būna nuo sofos iki šaldytuvo ir atgal.
– Ar griežtai prižiūrite savo mitybą?
– Mityba mano labai įvairi, tačiau produktai paprasti, randami kiekvienoje parduotuvėje. Stengiuosi vartoti kuo daugiau maistinių medžiagų, sveikas maistas – prioritetas, tačiau neatsisakau ir skanėstų. Esu patenkinta esama figūra, todėl belieka tai išlaikyti sportuojant, bet leidžiant sau pasimėgauti ir pyrago ar šokolado gabalėliu.
– Kas sudaro jūsų racioną?
– Kiaušiniai, paukštiena, jūros gėrybės, šviežios žalios spalvos daržovės, varškė, graikiškas jogurtas, riešutai, kartais avižinė košė pusryčiams. Vasaros džiugina šviežiomis uogomis, jos yra kasdienis mano užkandis. Sveika, maistinga, skanu. Taip pat nepamirštu šviežių daržovių, mėsos bei žuvies Kaip minėjau, labai svarbu su maistu gauti kuo daugiau ląstelienos, vitaminų mineralų bei kitų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Tada aktyvus laisvalaikis neatims visų jėgų. Niekad nebandau ir nenoriu savęs grūsti į kažkokius dietinius rėmus. Kadangi esu patenkinta dabartine forma, vasarą neatsisakau alaus prie ežero, blogųjų sūrių bei saldžių skanėstų, tačiau, kaip ir visur, mityboje galioja auksinė saiko taisyklė.
– Jūsų fizinis aktyvumas išties didelis. Kaip nepervargstate?
– Nepervargti leidžia kokybiškas poilsis, miegas. Labai dažnai mėgstu tiesiog nuvažiuoti į gamtą ir pasėdėti valandėlę kitą. Pasisemti energijos, atsigauti fiziškai bei psichologiškai. Man tai turbūt vienas iš geriausių poilsio būdų. Kur jokio triukšmo, jokių automobilių garsų, jokio miesto šurmulio. Šiaip pats kūnas siunčia signalus, kad galbūt reikėtų sustoti, pailsėt dieną kitą. Labai svarbu įsiklausyti, pajusti savo savijautą. Energijos trūkumas, pervargimas veikia neigiamai. Persitreniravimas, noras nuveikti daugiau nei leidžia galimybės, nėra protinga. Ypač bandant mesti svorį. Viskam savas laikas. Sveikas svorio kritimas yra lėtas. Gera savijauta yra daug svarbesnė už savęs alinimą, stresą, blogą nuotaiką ir visus kitus neigiamus psichologinius faktorius, kurie atsiranda, kai organizmas nualintas, pervargęs.
– Kodėl sakote, kad aktyvi gyvensena turi būti prioritetas kiekvienam žmogui?
– Pradėkime nuo to, kad sėdimas darbas mūsų fizinei formai labai nenaudingas. Sėdint visą darbo dieną su laiku atsiranda nugaros skausmai juosmeninėje srityje, susilpnėja kaklas, persitempia trapecija, pečiai užkrenta į priekį, suprastėja laikysena, o ir vaizdas veidrodyje vis labiau nedžiugina. Taigi, kad ir koks svarbus jūsų darbas bebūtų, kad ir kaip laiko neturite sportui, sveikata turi būti prioritetas. Skirkite laiko sportui, kitaip vietoj sporto klubo teks lakstyti po gydytojų kabinetus.
– Nuo ko pradėti sportuoti?
– Jei aktyvesnio laisvalaikio iki šiol buvo nedaug, rekomenduoju „nešokti“ į sportą iškart visu pajėgumu. Jei žmogus gyveno pakankamai pasyviai, visas kūno centras greičiausiai bus labai silpnas (nugara, pilvo presas, dubens sritis). Taip pat tikėtina prasta koordinacija, dažnas raumenų disbalansas. Sustiprinus savo silpniausias vietas, korpusą, galima jau rinktis pratimus, kurie ves prie kitokių tikslų siekimo, ar tai būtų bendras viso kūno raumenų stiprinimas, ar svorio metimas, ar raumens auginimas norimose vietose – pradžia visada būna ta pati.
Bendrai gerai savijautai trijų kartų į savaitę, sporto po valandą gal ir užtektų. Jei pridėtume kasdienę mankštą, tempimo pratimus, savijauta ir nuotaika žymiai pagerėtų. Bet jei norisi sportiško kūno, judėjimo rekomenduočiau daugiau. Stiprus kūnas formuojamas lėtai, reguliariai ir tikslingai dirbant su savimi. Tam reikia nemažai valios, noro ir laiko.
– Šią vasarą pradėjote dirbti moterų sveikatingumo projekte „Final Fit Ladies“. Kaip padedate projekto moterims tobulinti savo kūną?
– Su projekto „Final Fit Ladies“ dalyvėmis dirbame triskart į savaitę. Apšilimas, tempimai, raumenų aktyvacija – būtina kiekvienos treniruotės įžanga. Stiprinama juosmeninė sritis, taip pat daug pastangų dedama taisant ydingą laikyseną. Kiekviena moteris savaip skirtinga, su savomis fizinėmis problemomis. Mūsų tikslas – sveikatingumas. Kad merginos, moterys išmoktų taisyklingai judėti, suprasti, pažinti savo kūną. Su kiekviena treniruote po truputi didiname krūvį. Džiugu, kad dalyvių savijauta gerėja, kūnas jaučiasi laisvesnis, lankstesnis, su daugiau energijos kasdieninėje veikloje. Papildomai su kolega treneriu Vidmantu Čiūta rekomenduojame kiekvienai skirti laiko kardio treniruotėms, daugiau laisvalaikio leisti gamtoje, užsiimti aktyviomis pramogomis.
– Kaip pasinaudojant gerais vasaros orais pagerinti savo sveikatos būklę ir fizinę formą?
– Visiems rekomenduočiau išnaudoti šiltojo sezono teikiamas galimybes ir daugiau laiko leisti gamtoje. Pasiimkite dviratį, nuvažiuokite 20–30 km miško keliukais, tai kur kas smagiau nei minti dviratį sporto salėje, o ir nauda didesnė. Su savimi pasiimkite kamuolį, pažaiskite tinklinį ar pamėtykite į krepšį. Pusvalandis žaidimo sudegins bent dalį tų kalorijų, kurias suvalgėte poilsiaudami. Pamėginkite prasibėgti gamtoje, tai puikus streso mažinimo būdas, kuris daro gerą įtaką tiek mūsų bendrai savijautai, tiek kūno formoms. Smagios ir aktyvios vasaros!
