Ši tema man labai aktuali. Sveikos gyvensenos recepto atradimas pakeitė visą mano mąstymą. Tačiau iki tol nuėjau ilgą ir alinantį ligų kelią. Nuolat ruošiausi pradėti sveikai maitintis, sportuoti, bet vis pritrūkdavo valios, vis rasdavau pasiteisinimų, kad nėra laiko, trūksta jėgų...
Tačiau sveikata sparčiai prastėjo, vizitai pas daktarus dažnėjo. Nuolat vargino aukštas kraujospūdis, širdies negalavimai. Ir štai per smegenis tvojo nauja diagnozė – antro tipo cukrinis diabetas. Patirtas stresas kaipmat pakeitė mąstymą. Pradėjau aktyviai domėtis medicinos naujienomis, mityba. Kartu visai natūraliai, tarsi savaime atsirado noras ir valia keisti gyvenimo įpročius. Galvoje įvyko lūžis. Entuziazmas buvo begalinis.
Pirmieji tai pastebėjo ir mane labai palaikė šeimos nariai. Jie ragavo ir gyrė mano autentiškus patiekalus. Pirmiausia atsisakiau duonos ir visų patiekalų iš perdirbtų miltų. Juos pakeičiau savo atrastais kepiniais. Pirmieji buvo iš mirkytų avižų grūdų, chia ir judros sėklų, bolivinės balandos, avižų sėlenų bei gemalų. Išminkydavau juos su plaktu kiaušiniu, kepdavau orkaitėje arba keptuvėje. Gaudavosi skaniausi duoniukai. Su jais darydavausi įvairius sumuštinukus ir kt. Kaskart juos įvairindavau pridėdama vis naujų komponentų, prieskonių. Įmaišius nemažai moliūgų, cukinijų, topinambų, sutarkuotų per burokinę trintuvę, gaudavosi mano vadinamieji daržoviniai blyneliai.
Kai prie kavos užsinorėdavau sausainių, tuoj į plaktą kiaušinį įmaišydavau parduotuvėje pirktų migdolų miltų, iškočiodavau, apibarstydavau įvairiais priedais ir kepdavau orkaitėje. Tai mano mėgiami puikaus skonio, traškūs, kaloringi sausainiai. Jais mėgaudamasi aš užmiršdavau dešimtmečiais valgytus saldainius, kitus skanumynus. Ir dabar neatsisakau juodojo šokolado gabalėlio, kuriame ne mažiau kaip devyniasdešimt procentų kakavos.
Visą gyvenimą mėgau gausiai ir skaniai pavalgyti. Ir dabar nesiskundžiu apetitu. Mano racione labai daug įvairiausių daržovių, kokybiškos mėsos, mėgstu žuvį, įvairias mišraines su silke. Įvairių patiekalų sugalvoju su avinžirniais, pupelėmis. Topinambus valgau žalius, virtus, keptus įvairiausiais būdais – dabar jie man tarsi bulvės. Kartais juos supjaustau griežinėliais, pridedu druskos, prieskonių ir sudžiovinu elektrinėje džiovyklėje, gaunasi gardžiausi traškučiai. Tik, žinoma, jie daugybę kartų sveikesni už esamus parduotuvėse.
Mano pastangos pranoko visus lūkesčius. Koks nuostabus tas maisto pasaulis. Aš jame gyvenu jau trečius metus. Sveikata labai pagerėjo, numečiau net 30 kilogramų, esu liekna, kraujo spaudimas normalizavosi (po trisdešimties metų!), esu fiziškai aktyvi, darau mankštą ir reguliariai einu pasivaikščioti.
Pasirodo, gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, ką dedi į burną. Apgailestauju, kad perversmas mano galvoje įvyko pavėluotai. Tačiau dabar tvirtai galiu pasakyti, kad gyvenu gerai. Tokia skaudi mano gyvenimo patirtis.
Zita
