Svarbiausia – saikas
Druska – kristalinė cheminė medžiaga, sudaryta iš natrio ir chloridų. Daugiausia druskos išgaunama iš druskingų vandens telkinių ir iškasama karjeruose bei šachtose. Druska suteikia patiekalams sodresnį skonį, ja galima konservuoti, t. y. ilgiau išsaugoti šviežią, maistą. Pasak mitybos specialistų, bet kurios druskos didžiąją dalį sudaro natrio chloridai, o mikroelementai tėra lašas jūroje.
Dažniausiai nė nesusimąstoma, kad druskos suvalgoma ne tiek, kiek įdedama į gaminamą maistą. Iš tikrųjų šios medžiagos yra beveik kiekviename pirktiniame produkte: duonoje, mėsoje, sūryje, padažuose. Anot Pasaulinės Sveikatos Organizacijos, žmogus per parą turėtų suvartoti iki 5 g druskos, šiek tiek daugiau rekomenduojama tik aktyviai sportuojantiems žmonėms. Per daug suvartojamos druskos trikdo medžiagų apykaitą ir vidaus organų veiklą.
Norėdami sveikiau maitintis, išvengti antsvorio ir jo sukeliamų sveikatos sutrikimų, druskos turėtume vartoti nedaug. Kita vertus, šiek tiek druskos organizmui būtinai reikia. Be šios medžiagos sutrinka kūno skysčių (kraujo, ašarų, prakaito, seilių) gamyba. Esant druskos trūkumui, organizme mažėja kalcio, kuris būtinas nagams, plaukams ir kaulams. Natrio reikia organizmo audiniams augti, formuotis ir atsinaujinti.
Tradicinė kasamoji druska
Dauguma lietuvių maistui vartoja akmens druską, t. y. iškasamą karjeruose ir šachtose. 97–99 % šios druskos sudaro natrio chloridas. Joje dar yra jodo, fluoro ir druskai birumo suteikiančių sintetinių medžiagų. Iškasamoji druska dažniausiai būna chemiškai apdorojama ir valoma. Rafinuojant iš jos pašalinami mikroelementai. Natrio chloridas kartu su sunkiaisiais metalais kaupiasi žmonių organizmuose ir ilgainiui tampa daugelio ligų priežastimi.
Ar jūros druska sveikesnė?
Jūros druska išgaunama iš vandens telkinių: vandenynų, jūrų, ežerų. Šios druskos tarpusavyje gali labai skirtis. Tai priklauso nuo konkretaus vandens telkinio druskingumo, švaros ir kitų ypatybių.
Įprastai jūros druska mažiau perdirbama už akmens druską, todėl išsaugoma daugiau mikroelementų: kalio, magnio, fluoro. Priklausomai nuo druskoje esančių mineralų, ji gali būti karstelėjusi arba salsva. Jūros druska būna įvairių spalvų: balta, pilkšva, rožinė, marga. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jūros druska yra gerokai sveikesnė už akmens, tačiau tokia mintis – tik skubota išvada.
Jūros druska neretai būna užteršta kenksmingosiomis medžiagomis: gyvsidabriu, stronciu, kadmiu, arsenu. Taigi norintieji įsigyti sveikos ir be kenksmingų medžiagų druskos, turėtų pirkti ekologiškos, išgaunamos švariose vietovėse.
Druska su jodu – nenatūrali, bet naudinga?
Daugelis yra įsitikinę, kad jūros druska natūraliai turtinga jodo. Iš tikrųjų jūros druskoje natūraliai tėra tik jodo pėdsakų, todėl gamintojai specialiomis technologijomis papildo druską jodu.
Sveikatos specialistų nuomonės dėl joduotos druskos skiriasi. Vieni tvirtina, kad būtina rinktis joduotą druską, nes Lietuva priskiriama jodo trūkumo zonai. Jodas dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje.
Skydliaukės hormonai tiroksinas ir trijodtironinas atsakingi už medžiagų apykaitos reguliavimą, organizmo augimą, protinį vystymąsi. Jeigu jų organizme trūksta, gali išvešėti skydliaukė, sutrikti organizmo vystymasis ir augimas, nėščiosios gali patirti komplikacijų ar net persileidimą. Vartojamoje druskoje jodo turėtų būti 20–40 mg/kg. Jei bus mažiau, organizmui gali šio mikroelemento pritrūkti, nes daug jodo išgaruoja druską gabenant ir ruošiant maistą.
Liaupsinama ir kritikuojama Himalajų druska
Ši iškastinė druska kartais vadinama Himalajų jūros druska, nes jos klodai glūdi maždaug 500 m gylyje teritorijose, kuriose prieš kelis šimtus milijonų metų tyvuliavo jūros. Dabar ten iškilęs Himalajų masyvas. Himalajų druska yra gryna, jos nereikia chemiškai apdoroti, todėl išlieka vertingosios medžiagos.
Himalajų druskoje yra net 84 aktyvūs biocheminiai elementai. Joje gausu geležies, kalcio, kalio, cinko, bario, seleno, magnio. Šią druską ypač vertina bioenergetikai. Pasak jų, seniausios pasaulyje Himalajų kasyklos yra sukaupusios itin vertingą milijonų metų senumo saulės energiją ir subtiliąją informaciją. Himalajų druska yra rožinės spalvos ir švelnaus skonio.
Tvirtinama, kad Himalajų druska yra vienintelė Žemėje, kuri nesikaupia žmogaus organizme, be to, kartu su vandeniu išplauna iš organizmo druskų perteklių, šlakus, valo skrandį, inkstus, kepenis, tulžį. Tai padeda reguliuoti kraujospūdį ir vandens kiekį kūno ląstelėse. Be to, Himalajų druska stiprina širdį, kaulus, kvėpavimo ir kraujotakos sistemas.
Nėra abejonės, kad Himalajų druska – puikus pasirinkimas, tačiau svarbu nepamiršti keleto dalykų. Pirmasis – pirkti patikimą prekę. Tik įsigydami sertifikuotos Himalajų druskos galite būti tikri, kad gaminys tikrai geras. Neverta pirkti pigios, tačiau nesertifikuotos Himalajų druskos, nes ji gali būti paprasčiausiai... nudažyta akmens druska.
Taip, tai tiesa! Apsukrūs ir nesąžiningi verslininkai įprastą druską nudažo rožine spalva ir parduoda keliskart brangiau, bet šiek tiek pigiau už tikrą, natūralią Himalajų druską. Kitas svarbus dalykas, kurio neturėtų pamiršti Himalajų druskos gerbėjai, tai saikas. Daugelio liaupsinamos „stebuklingos“ Himalajų druskos pagrindas (apie 98 %) yra natrio chloridas. Taigi verčiau nepiktnaudžiauti ir neviršyti siūlomos druskos normos, rekomenduojamos parai (5–7 g).
„Fleur de sel“ – brangiausia iš visų
Įprastai neverčiamas prancūziškos prabangiosios druskos pavadinimas reiškia „druskos gėlė“. Šios rūšies druska renkama tik Prancūzijos Žerando (Guérande) miestelio apylinkėse ir tik vasarą. Ši druska ypatinga tuo, kad susiformuoja jūros vandens paviršiuje. Rinkėjai ploną druskos sluoksnį renka specialiais mediniais indais.
Tai įdomu:
Lietuvoje druskos klodų nėra. Artimiausios kasyklos yra Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Daug druskos importuojama iš Rusijos ir Vokietijos.
Druska gali suteikti ne tik sūrumo, bet ir sustiprinti saldumą, rūgštumą ar kartumą.
Žmogaus organizmo skysčiai yra sūrūs.
Tik 3 % Žemėje išgaunamos druskos yra panaudojama maisto pramonėje.
Vienoje iš seniausių pasaulyje Sibiro kasyklų išgaunamos druskos kristalai yra tarsi brangakmeniai, nes yra idealios geometrinės struktūros.
Druskos savybę ilgiau išlaikyti produktus šviežius pirmieji pastebėjo kinai maždaug prieš 5 tūkst. m.
Druska puikiai pritaikoma buityje. Ja galima išvalyti vyno dėmes, naudoti kaip blogą kvapą neutralizuojančią priemonę batams, šiukšlinėms, šaldytuvams ir t. t.
Tiems, kas įpratę patiekalus gausiai sūdyti druska, siūloma ieškoti alternatyvų, pvz., gardinti maistą prieskoninėmis žolelės. Vietoj druskos į troškinius, sriubas ir kitus patiekalus galima įberti ciberžolių, kalendrų, raudonėlių, smulkintų jūros kopūstų.
Nėščios moterys nori sūresnio maisto, nes besivystantis kūdikis pasiima dalį druskų, kurias reikia kompensuoti.
Išgarinus visus pasaulio vandens telkinius ir juose esančią druską paskirsčius tolygiai, Žemės paviršių padengtų beveik metro storio druskos sluoksnis.
