- Kaip manote, koks ryšys tarp to, ką valgome, kokius produktus renkamės kasdienei mitybai ir peršalimo ligų?

- Nuo to, ką valgome, priklauso, ar mūsų organizmas gaus visas jam reikalingas medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius, mikro- ir makroelementus, vitaminus bei biologiškai aktyvias medžiagas. Jų organizmui reikia daugiau nei keturiasdešimt. Sutrikus šių medžiagų balansui (trūkstant kokios medžiagos ar esant jos pertekliui) sutrinka organizmo veikla ir, be abejonės, silpnėja imunitetas, skatinami uždegiminiai procesai. Taigi, ką valgome kasdien, yra tiesiogiai susiję su peršalimo ir visomis kitomis ligomis.

- Ar reikėtų į mūsų kasdienę mitybą įtraukti kokius nors specialius patiekalus ar produktus atšalus orams?

- Bet kuriuo sezonu reikėtų rūpintis, kad mityba būtų subalansuota, įvairi ir pilnavertė. Šaltuoju metų laiku verta prisiminti, kad be agurkų ir pomidorų turime vietinių labai vertingų daržovių, tokių kaip kopūstai, morkos, burokėliai, moliūgai, cukinijos, svogūnai, česnakai. Beje, raugintos daržovės taip pat yra labai geras skaidulų, vitaminų ir net probiotikų („gerųjų“ bakterijų) šaltinis.

Nors šaldytos uogos turi ir mažiau vitaminų, tačiau jos išlieka puikus skaidulų, būtinų gerai virškinimo sistemos veiklai, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto profilaktikai bei gydyme, imuninei sistemai (nes yra probiotikų „maistas“), šaltinis.

Taip pat vertėtų nepamiršti įtraukti į mitybą ir naudingųjų riebalų. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad turite valgyti „riebiau“: keptą, riebų maistą – jokiu būdu. Dėkite augalinius aliejus į morkų, burokų, kopūstų ir kitas salotas, valgykite riebiųjų jūros žuvų (silkė, skumbrė, lašiša, upėtakis), turtingas omega-3 riebiosiomis rūgštimis.

- Kokiomis taisyklėmis reikėtų vadovautis, kad organizmas būtų atsparus ligoms?

- Vertėtų prisiminti sveikos gyvensenos principus: atsisakyti žalingų įpročių, gerai išsimiegoti naktį (ne mažiau nei 7-8 valandas), būti fiziškai aktyviems, grūdintis, valgyti subalansuotą įvairų maistą.

- Kiek ir kokių daržovių bei vaisių reikėtų suvalgyti kasdien, kad užtikrintume organizme tinkamą vitaminų balansą?

- Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, per dieną vertėtų suvalgyti ne mažiau 400g daržovių ir 300g vaisių. Kiekvienas produktas turi skirtingų vitaminų, mikro- ir makroelementų, bei biologiškai aktyvių medžiagų kiekį, todėl reikia valgyti kuo įvairesnius, norint užtikrinti pilnavertišką mitybą. (tekste kalbu apie skaidulas, omega 3, specifinių vitaminų nėra, svarbus jų balansas).

- Žiemą mūsų šviežių sezoninių vaisių ir daržovių asortimentas yra ne toks gausus, koks vasarą – iš kur būtų galima gauti vitaminų, kurie atstotų šviežius vaisius ir daržoves? Ar verta rinktis papildus?

- Kadangi kai kurių šviežių, mūsuose užaugintų daržovių, vaisių bei uogų Lietuvos klimatinėmis sąlygomis negalime gauti, reikia jas keisti kitomis. Pavyzdžiui, prisiminti raugintas (ne marinuotas). Ypač raugintus kopūstus, kurie yra ne tik geras skaidulų bei vitamino C šaltinis, bet ir imuninei sistemai ypač naudingais probiotikais, kurie ypatingai svarbūs imunitetui.

Be to, mokslininkai nustatė, kad rauginti kopūstai pasižymi net priešvėžinėmis savybėmis. Šaltuoju sezonu į pagalbą taip pat galime pasikviesti ir daržovių bei vaisių glotnučius ir sultis. Jie padės užtikrinti vitaminų bei mineralų poreikį. Glotnučiai – dar ir skaidulų šaltinis.

- Kiek ml sulčių ir glotnučių rekomenduojama suvartoti per dieną?

- Per dieną galima suvartoti 200 ml. Todėl į mokyklą, darbą, paskaitas ar į aktyvius užsiėmimus galima pasirinkti buteliuką 100 proc. sulčių ar pakelį vaisių ir daržovių glotnučių.

- Ar juos sveika duoti ir vaikams? Daugelis teigia, kad juose labai daug cukraus, taip pat neramina ir ilgas galiojimo laikas.

- Tikrai galima duoti ir vaikams, ypač tiems, kurie iš viso nemėgsta daržovių ir/ar vaisių. Tiems vaikams, kurie nemėgsta kai kurių vaisių/daržovių, sultyse ar glotnučiuose nesunku „užmaskuoti“ mėgiamais. Pagal ES įstatymą, į 100 proc. sultis draudžiama dėti dažiklius, ar kitas dirbtines medžiagas. Taip pat į 100 proc. sultis draudžiama dėti cukrų.

Daugelis sulčių ir glotnučių yra pasterizuoti, o tai reiškia, kad sultys yra pakaitinamos iki aukštos temperatūros ir iš karto atšaldomos. Tai visiškai saugus ir natūralus procesas, nepašalinantis visų maistinių medžiagų, tokių kaip mineralai, vitaminai, tačiau pašalinantis mikroorganizmus ir enzimus, kurie skatina sulčių gedimą. Sultys ir glotnučiai taip pat geras užkandis vaikams į mokyklą ar išvykas. Labiau tikėtina, jog skysto pavidalo daržovių/vaisių porciją vaikas tikrai suvartos. Tačiau tai turėtų būti atskiras užkandis, o ne nuolatinis gurkšnojimas dienos metu.

- Kokią sveikų pietų dėžutę pasiūlytumėte šaltai žiemos dienai vaikams ir suaugusiems?

- Paprasčiausia su savimi į mokyklą/darbą pasiimti šviežių vaisių ar daržovių, nes jiems nereikia specialių indų, jie neskleidžia specifinių maisto kvapų. Be to, kadangi rekomenduojamas suvalgyti per dieną tikrai nemažas vaisių ir daržovių kiekis, renkantis juos užkandžiams, nesunkiai tą kiekį įveiksime. Kaip ir minėjau, puiki alternatyva, galinti pakeisti vieną daržovių/vaisių porciją, gali būti stiklinė (200 ml) sulčių ar pakelis glotnučių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)