aA
Vaistų gamintojai kasmet susižeria protu nesuvokiamą pelną, nepaisant to, kad apie šalutinį vaistų poveikį kalbama vis daugiau, medikai prabyla nenutylėdami tiesos. Silpnos sveikatos žmonės nuolatos mina kelią iki artimiausios vaistinės ir perka įvairių medikamentų, kurie greičiausiai net nėra būtini. „O jeigu naktį pasidarys bloga? Gal prireiks?“ – mąsto jie.
© Shutterstock nuotr.

Vaistai iš tiesų negydo?

Yra daug visiems žinomų natūralių ir homeopatinių gydymo būdų, tačiau žmonės neskuba keisti savo įpročių. Norėdami pasiekti greitą ir pastebimą rezultatą kartais turi susimokėti pernelyg brangiai – sveikata dar labiau pašlyja.

Pagal statistiką, vaistų vartojimas lemia apie 35–40 % visų mirčių. Neretai greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo medikamentų šalutinio poveikio. Anot farmacininko Johno Virapeno, apie 70–80 % vaistų iš tiesų negydo. Vartojant vienu metu kelis preparatus, yra net 80 % tikimybė, kad organizmas patirs nemalonių ir netikėtų reiškinių.

Medicinos profesoriai teigia, kad moterų ir vyrų organizmai į vaistus reaguoja skirtingai, be to, įvairaus amžiaus žmonėms cheminiai vaistai kenkia nevienodai. Vartodamos medikamentus labiau nukenčia moterys – šalutinis poveikis joms pasireiškia dažniau.

Antibiotikų žala

Antibiotikais negalima gydyti gripo, tymų, raudonukės, hepatito, ŽIV, poliomielito, nes šios grupės vaistai neveikia virusų. Antibiotikais ypač dažnai piktnaudžiaujama, mat jie naikina bakterijas ir šalina nemalonius ligos požymius.

Ilgalaikis antibiotikų vartojimas žaloja žarnyno mikroflorą, tad gali prasidėti viduriavimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tuštinimosi sutrikimų gali atsirasti ir praėjus 10 savaičių nuo antibiotikų vartojimo. Neretai įvairūs šios grupės preparatai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus, pilvo skausmus.

Jeigu antibiotikų vartojama nesant būtinybei, tik profilaktiškai, gali paaštrėti ligos požymiai ar kilti alergija – niežtėti, berti odą, ištikti anafilaksinis šokas. Egzema ar astma taip pat gali išsivystyti dėl antibiotikų vartojimo.

Šios grupės vaistai gali turėti įtakos grybelių sukeliamoms infekcijoms, tarkime, moterims gali sukelti kandidozę, vadinamąją pienligę.

Ypač stipraus poveikio antibiotikai, pavyzdžiui, chloramfenikolis, gali sukelti mažakraujystę ar kaulų čiulpų ligas.

Antibiotikai kenkia kepenys, silpnina imunitetą. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama ir nebejaučiamas teigiamas poveikis. Antibiotikai mažina B grupės vitaminų, biotino, vitamino K atsargas.

Diuretikai – mikroelementų vagys

Diuretikai – tai grupė vaistų, skatinančių šlapimo susidarymą inkstuose, mažinančių skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Šie vaistai vartojami sergant inkstų ligomis. Ilgai vartojant šios grupės medikamentus organizme sumažėja kalio, kartais ir kalcio ar magnio. Dėl šių medikamentų gali kraujyje sumažėti trombocitų, atsirasti kitų kraujo kokybės pokyčių. Diuretikai skatina dažniau šlapintis. Per didelės jų dozės gali sukelti organizmo dehidrataciją. Ilgai vartojant šiuos medikamentus jaučiamas nuovargis, padidėja alergijos tikimybė.

Vartojant vaistus, kuriuose yra veikliosios medžiagos acetazolamido, gali parūgštėti kraujas, sutrikti elektrolitų pusiausvyra. Yra tikimybė, kad pasireikš parestezija (tirpimo, niežėjimo ar kitų nesamų dirgiklių tariamas jutimas), inkstų akmenligė. Gali varginti mieguistumas, sumišimas, pablogėti apetitas, sutrikti skonis.

Vartojant kilpinius diuretikus padidėja tikimybė patirti klausos ir vestibiuliarinės sistemos pažeidimus, gali išsivystyti podagra.

Vartojant tiazinius diuretikus gali pasireikšti ne tik minėti požymiai, bet ir dermatitas, nekrotizuojantis vaskulitas – kraujagyslių uždegimas kartu su audinių irimu.

Kalį sulaikantys diuretikai dažnai sutrikdo organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, skrandžio veiklą. Šie medikamentai gali turėti įtakos ginekomastijai – krūtų padidėjimui ir skausmui – ar sutrikdyti menstruacijų ciklo reguliarumą. Osmoniniai diuretikai, be kitų požymių, būdingų šios grupės vaistams, gali sukelti ir plaučių edemą.

Analgetikų keliami pavojai

Vienas populiariausių analgetikų – acetilsalicilo rūgštis (aspirinas). Aspirinas neretai vartojamas norint išvengti širdies veiklos sutrikimų. Vartojant mažas dozes dažniausiai nejaučiama stipraus šalutinio poveikio, tačiau padidėja tikimybė, kad sudirgs skrandis, ims pykinti. Ilgai vartojant gali atsirasti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kraujuoti iš virškinamojo trakto.

Dažnai geriant šių vaistų padvigubėja vidinio kraujavimo rizika, jie gali pažeisti kraujo gamybą. Tyrimai rodo, kad aspirinas didina širdies priepuolio tikimybę. Jautriems ligoniams jis gali sukelti bronchų spazmus, rinitą, urtikariją. Vaistas didina inkstų nepakankamumo riziką, gali pažeisti kepenis, paaštrinti astmos priepuolius. Gali pasireikšti alergija. Vaikams ir paaugliams aspirinas gali sukelti Rėjaus sindromą (sutrinka nervų sistemos ir kepenų veikla. Net iki 40 % susirgusiųjų šia liga miršta).

Nuo skausmo dažnai vartojamas ne tik aspirinas, bet ir acetaminofenas (paracetamolis). Būtent šis vaistas pakeitė garbaus amžiaus žmonių iki šiol dažnai vartotą citramoną, kuris pažeidžia inkstus. Nors paracetamolis atrodo nekenkiantis vaistas, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jis sutrikdo vaikų smegenų vystymąsi ir neigiamai veikia dar negimusio kūdikio organizmą. Tyrimai, atlikti su pelėmis, parodė, kad jos tampa hiperaktyvios, sutrinka jų elgesys, jas vargina atminties sutrikimai.

Medikai teigia, kad skausmui malšinti tinka paracetamolis ir ibuprofenas, tačiau įspėja, kad nemažai žmonių piktnaudžiauja vaistais nuo skausmo.

Mokslininkai vis neranda vieningo atsakymo į klausimą, ar tikrai reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, ar tai saugu.

Vartojant daug paracetamolio, gali atsirasti ūžimas ausyse, svaigulys ir galvos skausmas, būti pažeistos kepenys. Ibuprofenas gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą, kraujavimą, alergines reakcijas. Citramonas gali sukelti pykinimą arba vėmimą, dispepsiją (pasireiškianti neaiškios kilmės maudimu viršutinėje pilvo dalyje) ir pilvo skausmus, sutrikdyti inkstų ir šlapimo takų bei kitų organų veiklą.

Vaistai nuo skausmo gali sukelti folio rūgšties, vitaminų B1 ir C trūkumą.

Statinų šalutinis poveikis

Statinų grupės vaistai mažina cholesterolį, padeda sušvelninti širdies nepakankamumo požymius. Vienas dažniausių šalutinių poveikių – raumenų skausmas, mėšlungis. Gali atsirasti silpnumas ar jautrumas. Statinai neretai pažeidžia kepenis.

Kartais vartojant šios grupės vaistus gali pasireikšti virškinamojo skrandžio sutrikimų. Danijos mokslininkų tyrimai rodo, kad ilgai vartojant statinus gali padidėti nervų sistemos pažeidimų tikimybė.

Antidepresantai pavojingi gyvybei?

Prie šios grupės vaistų labai greitai priprantama, o nemaža dalis žmonių, patiriančių nemalonius psichikos sutrikimus, jų griebiasi ilgai nesvarstydami.

Medikamentai, kuriuose yra fluoro junginių, nuodija smegenis, kelia agresiją ir kenkia širdžiai. Šiuos vaistus vartojantiems žmonėms padidėja tikimybė patirti insultą, mat sutrinka fermento, skaidančio baltymus, veikla. Gali sutrikti atmintis, skydliaukės veikla, išsivystyti hipertenzija. Kartais antidepresantai gali sukelti ir seksualinių sunkumų.

Antidepresantai ne tik traumuoja vidaus organus, bet ir turi neigiamos įtakos ir psichinei žmogaus būklei – sutrinka miego kokybė, pasireiškia neadekvati reakcija į aplinkybes, žmogus jaučiasi kaip nesavas. Kartais svaigsta galva, atsiranda šleikštulys. Kai kurie antidepresantai gali kelti norą nusižudyti arba sužaloti kitus asmenis.

Antidepresantai gali sukelti kofermento Q10 ir vitamino B2 trūkumą.

Kontraceptiniai vaistai – žala ne tik moteriai, bet ir vaikui?

Medikai nelinkę liaupsinti kontraceptinių tablečių ir jų poveikį vertina atsargiai. Tikrąją jų žalą medikai įvertins tuomet, kai užaugs pirmoji karta vaikų, kuriuos pagimdė moterys, vartojusios šiuos medikamentus. Tiriant vaikų sveikatą bus aišku, ar kontraceptiniai vaistai pakenkė jų vystymuisi.

Nors pradėjus vartoti kontraceptines tabletes pastebimas teigiamas šalutinis poveikis – oda darosi skaistesnė, išnyksta spuogai, menstruacijos tampa mažiau skausmingos, pastebimas ir neigiamas poveikis. Kai kurios moterys skundžiasi akivaizdžiai matomais pokyčiais – didesniu svoriu ir kūno plaukuotumu.

Medikai įspėja, kad ilgai vartojant šiuos medikamentus nusilpsta kepenys, tad gali sutrikti kraujotaka, pradėti slinkti plaukai, kartais susergama gelta. Su kontraceptinėmis tabletėmis siejama ir padidėjusi krūties vėžio rizika. Neretai ir nutraukusios kontraceptinių vaistų vartojimą moterys nebegali susilaukti vaikų – tampa nevaisingos.

Kontraceptinės tabletės ypač pavojingos rūkančioms moterims. Anot tyrimų, nuo nepageidaujamo nėštumo besisaugančios rūkančios moterys rizikuoja miokardo infarktą patirti iki 20, insultą – iki 7 kartų dažniau. Šie medikamentai pavojingi, jei vargina širdies ir kraujagyslių ligos, yra trombozės rizika – tikimybė atsirasti krešulių padidėja iki 4 kartų.

Hormoniniai kontraceptikai išsunkia organizmą: jam gali trūkti folio rūgšties, magnio, vitaminų B, C, E, mikroelementų seleno, cinko, magnio.

Specialisto komentaras

Aiva Vaivarienė, gydytoja homeopatė

- Vos tik pajutę pirmuosius ligos požymius daugelis bėga į vaistinę ir perka vaistų. Kodėl jie tokie populiarūs: ar žmonės nesibaimina šalutinio poveikio, o gal neskaito informacinių lapelių?

- Dauguma žmonių vaistų nelaiko pavojingais, įprasta juos vartoti kasdien. Medikamentų reklamos kuria įspūdį, kad vaistai yra tarsi kasdieninė duona, be kurios gyventi neįmanoma. Dažnas vaistininkas pasakys, kad po savaitgalio, kai rodoma daug televizijos laidų apie sveikatą, sulaukiama pirkėjų antplūdžio, kurie pageidauja pirkti konkrečių reklamuotų medikamentų. Nedaugelis skaito informacinius lapelius – dažniausiai į juos atkreipia dėmesį tuomet, kai pajunta neigiamų požymių.

- Kokių grupių vaistai yra patys pavojingiausi žmogaus organizmui?

- Nėra nepavojingų cheminių vaistų. Net jei neprotingai bus vartojamos vaistažolės, gali atsirasti labai rimtų šalutinių reiškinių. Vaistai – tai papildomas nelengvas krūvis organizmui, ypač jei įvairių rūšių medikamentų ar cheminių vaistų vartojama ilgai. Naudinga prisiminti, kad cheminius produktus žmogaus kepenims ir inkstams visada tenka perdirbti, pašalinti kenksmingąsias medžiagas.

- Ar pritariate nuomonei, kad cheminiais vaistais galima gydyti tik sunkias ligas, o lengvus negalavimus – peršalimą, virškinimo sutrikimus ir t. t. – verčiau šalinti natūraliomis priemonėmis?

- Be abejo. Kam naudoti „sunkiąją artileriją“ nuo slogos, peršalimo ar gastrito? Stiprių vaistų nereikia funkciniams sutrikimams šalinti, pradinės stadijos ligoms gydyti. Ypač atsargiai rūpintis vertėtų kūdikiais, vaikais. Atidesni turėtų būti auginantieji alergiškus vaikus.

Kasdien gydau sergančiuosius angina, bronchitu, otitu ir kitomis ligomis, kurias šeimos gydytojai labai mėgsta gydyti antibiotikais. O jas puikiausiai veikia homeopatiniai preparatai. Tai saugu, nealina imuninės sistemos, nealergizuoja, nekenkia nei inkstams, nei kepenims, nei žarnyno mikroflorai.

Visame pasaulyje plačiai kalbama apie atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą, apie perspektyvą, kad daugelis šiais laikais vartojamų vaistų taps neveiksmingi, apie antibiotikais užterštas upes ir vandens gyvūniją. Tad gydydamiesi turime ne tik patys saugotis, bet ir tausoti gamtą.

Be abejo, pasitaiko situacijų, kai reikia vartoti antibiotikų ar vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, po operacijos ar rimtos traumos, tačiau daugiausia lengvų negalavimų gali ir turėtų būti šalinami natūraliais vaistais, saugiomis priemonėmis.

- Ar patariate skiepytis?

- Tai priklauso nuo priežasties, kodėl norima skiepytis. Nepavyks išvengti skiepo nuo pasiutligės, jei įkanda nepažįstamas gyvūnas, ar skiepo nuo stabligės, jei yra atvira, užkrėsta žaizda. Esu įsitikinusi, kad visiškai nereikia skiepyti nuo paprasčiausių vaikiškų ligų, tokių kaip vėjaraupiai, tymai, raudonukė. Svarbu pasvarstyti, ar reikia skiepų alergiškų ar autoimuninėmis ligomis sergančių tėvų vaikams. Skiepų klausimas turėtų būti sprendžiamas individualiai, o ne priverstinai.

- Ką daryti, kaip gyventi, kad vaistų vartoti nereikėtų?

- Dažnai žmonės nesusimąsto, kodėl serga. Tikrai mažuma sau užduoda šį klausimą, kuris, rodos, turėtų būti pagrindinis ir svarbiausias. Tik aiškiai ir sąžiningai į jį atsakę galime galvoti, kaip sau padėti. Labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus sau turi būti gydytojas.

Medikas gali būti pagalbininkas, patarėjas, kritinėse situacijose – gelbėtojas. Bet gydytojas nepasirūpins tuo, kad žmogus visada būtų sveikas. Sveikas žmogus – tai ne asmuo, gebantis eiti į darbą, rytą išgėręs saują vaistų, o sveikas tikrąją šio žodžio prasme – ir fiziškai, ir protiškai, ir dvasiškai. Sveikata reikia nuolatos rūpintis.

Jeigu žmogus pasidomi ligų priežastimi, paaiškėja, kad yra daugybė būdų ir kelių, kaip sau padėti be vaistų. Kartais tereikia liautis vartoti svaigiuosius gėrimus ir rūkyti, keisti mitybos įpročius, pradėti daugiau judėti ar skirti laiko poilsiui, maloniai veiklai. Į kasdienes klaidas, daromas iš įpročio, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio.

Kartą paklausiau kolegos kardiochirurgo, kuris atliko širdies kraujagyslių operaciją mano giminaičiui: „Kodėl tu jo nepabarei, nepagrasinai, kad jeigu dar rūkys, tikrai nepasveiks?“ Kolega atsakė: „Tai ne mano darbas. Mano darbas pjauti. Jeigu jis mes rūkyti – ką aš veiksiu?“

„Pagal statistiką, vaistų vartojimas lemia apie 35–40 % visų mirčių. Neretai greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo medikamentų šalutinio poveikio. Anot farmacininko Johno Virapeno, apie 70–80 % vaistų iš tiesų negydo.“

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (54)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (18)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (522)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (507)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (1)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (221)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (7)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (174)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...