aA
Dabar mūsų aplinkoje egzistuoja apie 82 tūkstančiai sintetinių cheminių medžiagų, kurios yra mūsų valgomame maiste, mūsų vaikų žaisluose, namų valymui skirtoje chemijoje, ore, kuriuo kvėpuojame bei kosmetikoje, kurią tepame ant savo veido. Ir tik dalies jų saugumas buvo ištirtas. Tad ką mes iš tikrųjų žinome apie tai, kaip jos veikia mūsų sveikatą?
10 dalykų, kuriuos apie toksinus turėtų žinoti visi
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jeigu tokia nedidelė dalis jų buvo ištirta, kaip kuri nors kompanija gali tvirtinti, kad tų chemikalų prigrūsti jos produktai yra saugūs? Jeigu kažkokie cheminių medžiagų kiekiai laikomi „leistinais“, kas nutinka, kai šie chemikalai mūsų organizmuose pradeda reaguoti tarpusavyje?

Atsakymas į šį klausimą gali priblokšti. Apie chemines medžiagas mūsų organizmuose, kaip jos ten patenka ir ką reiktų daryti, kalbama dokumentiniame filme „Unacceptable Levels“.

Štai dešimt dalykų, kuriuos kiekvienas turėtume žinoti apie toksines chemines medžiagas:

1. Šiandien jums teko susidurti su mažiausiai 127 sintetinių cheminių medžiagų. Ir tai buvo dar prieš jums išeinant pro duris. Asmeninės higienos produktuose yra arba gali būti daug labai toksinių cheminių medžiagų, tokių kaip kadmis, gyvsidabris, aliuminis ir švinas.

2. Toksinių cheminių medžiagų „leistinas lygis“ yra oksimoronas. Tuos lygius „leidžia“ chemijos pramonė ir reguliavimo standartai, tačiau niekas neatsižvelgė į mūsų santykį su toksinių cheminių medžiagų „leistinais lygiais“, jų tarpusavio sąveika mūsų organizmuose.

3. Dabar mūsų organizmuose yra per 200 sintetinių cheminių medžiagų. Su toksinais kiekvienas mūsų susiduriame visur. Daugelis mūsų nejaučia kasdienio jų buvimo mūsų gyvenime, tačiau mes turime stebėtis – kaip jie mus veikia? Ką tai reiškia ateities kartoms?

4. Proporcingai didėja vaikų ligų skaičius. Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikų iki 15 metų amžiaus grupėje po nelaimingų atsitikimų antra dažniausia mirties priežastis yra vėžys. Autizmas paveikia vieną iš 50 vaikų. Per pastaruosius du dešimtmečius alergijų skaičius išaugo 300 procentų, astmos – taip pat 300 procentų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo atvejų – 400 procentų. Mes privalome savęs paklausti – kodėl taip yra?

5. Chemijos pramonė – milžiniškas verslas. Pasauliniai metiniai cheminių medžiagų pardavimai siekia 3,7 trilijono dolerių (9,94 trilijono litų), o JAV sudaro beveik 19 procentų šio kiekio. Nuo šios pramonės priklauso daug darbo vietų, tačiau 85 procentai prekyboje esančių cheminių medžiagų iki šiol nebuvo ištirtos. Kaip šių cheminių medžiagų turintys produktai veikia mūsų sveikatą? Kokį poveikį jaučia tie, kurie dirba chemijos gamyklose arba gyvena netoli jų?

6. Apie 2,6 trilijono dolerių (6,99 trilijono litų) BVP kasmet išleidžiama ligų gydymui. Belieka tik spėlioti, ar egzistuoja tiesioginis ryšys tarp sparčiai kylančių išlaidų sveikatos apsaugai ir chemikalų įsiviešpatavimo mūsų kasdieniniame gyvenime. Kas nutiktų, jeigu tokią pačią sumą išleistumėme prevencijai?

7. Dauguma mūsų kasdien valgome ir geriame chemines medžiagas. Dirbtiniai saldiklai, konservantai, nitratai, dirbtiniai dažikliai, mononatrio glutamatas... Jeigu valgote perdirbtą maistą, didelė tikimybė, kad jame yra vienas ar net keli iš išvardintų cheminių medžiagų. Natrio benzoatas ir kalio benzoatas yra konservantai, kurie kartais dedami į gazuotus gėrimus, kad užkirstų kelią pelėsio atsiradimui, tačiau benzolas yra žinomas kancerogenas. Butilintas hidroksianizolas (BHA) yra kitas konservantas, kuris gali būti dar vienas vėžinių ligų sukėlėjas. Siekiant viso to išvengti, yra vienas paprastas sprendimas – skaitykite produktų etiketes. Jeigu kažkurio ingrediento neatpažįstate – nepirkite.

8. Ekologiškas maistas gali būti įperkamas. Išlaidos sveikatai valgant perdirbtą ir tradiciškai auginamą (skaityti: pesticidais turtingą) maistą ir ekologiškam maistui per daug nesiskiria. Tačiau problema slypi tame, kad pastarojo ne visada gausi. Tačiau yra ir gerų naujienų – ekologiškas maistas yra sparčiausiai augantis žemės ūkio sektorius.

9. Jūsų kūnas yra didžiausia investicija, kurią kada nors galite turėti gyvenime. Mes visi pažįstame žmonių, kurie savo automobiliams skiria daugiau laiko ir lėšų nei savo kūnams. Tie „degalai“, kuriuos „pilame“ į savo kūną, nulemia tai, kaip jis funkcionuoja ir kaip susidoroja su cheminių medžiagų našta.

10. Toksinės cheminės medžiagos yra visur, tačiau su tuo vistiek galima kovoti. Pradėkite štai nuo ko – pakeiskite savo asmeninės higienos produktus, pakoreguokite mitybą pirkdami tik ekologiškus vaisius ir daržoves, venkite perdirbtų maisto produktų, kada tik įmanoma. Taip pat išmeskite visus turimus namų valymo produktus ir pakeiskite juos netoksiniais.


Tad ką mes galime nuveikti?

Mes visi kartu esame atsidūrę šioje situacijoje. Visame pasaulyje, nepriklausomai nuo kultūros, religijos, rasės, amžiaus, lyties ir finansinės padėties. Visus mus veikia toksinės cheminės medžiagos.

Su šia problema kovoja daug organizacijų: „Environmental Working Group“, „Healthy Child Healthy World“, „Moms Clean Air Force“, „Safer Chemicals, Healthy Families“, „The Center for Environmental Health“.

Taip pat atsiranda vis daugiau kompanijų, gaminančių ekologiškus ar netoksinius produktus. Jeigu pereisite prie tokių produktų, tai ir bus jūsų indėlis į švaresnį pasaulį. Susidūrus su problema būtina ją spręsti. Būtina šviestis ir imtis veiksmų – mes galime padaryti pasaulį saugesniu sau ir savo vaikams.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Skaudi netektis: mirė poetas Kęstutis Navakas papildyta šalies vadovų komentarais (304)

Eidamas 56-uosius metus sekmadienį mirė poetas Kęstutis Navakas. Tai BNS patvirtino Lietuvos...

Nemokamų studijų vietų daugės penktadaliu, bet likusiesiems džiaugtis nėra ko (37)

Šiais metais studijos, palyginti su praėjusiaisiais, kainuos daugiau, tačiau daugės ir valstybės...

Kenčia, bet nedrįsta spręsti: ne vieną problemą išspręsti padės ginekologės, urologo ir seksologo patarimai (14)

Daugelį žmonių kamuoja problemos, susijusios su seksualiniu gyvenimu, tačiau paprašyti...

Narkobarono Pablo Escobaro našlė atvira: gyvenimas priminė kraupų žaidimą knygos ištrauka (14)

Victoria Eugenia Henao savo melodramatišką gyvenimo istoriją pasakoja atsiminimų knygoje „Mano...

Galingi ciklonai atkeliauja į Lietuvą: po rekordiškos šilumos užklups permainos (2)

Vakarų ir Šiaurės Europoje šią savaitę vėl siautės galingi ciklonai. Stipraus vėjo bei...

Meilė treneriui: Šaro interviu nutraukė „Žalgirio“ amerikiečių siautulys (7)

Šarūnas Jasikevičius duodamas interviu tiesioginiame eteryje po pergalės Karaliaus Mindaugo...

„Žalgirio“ rūbinėje – pagyros „sužvėrėjusiam“ Ulanovui ir pažadas stipriai atšvęsti (17)

„Pasižiūrėkite, kokie visi laimingi. Gruodį rūbinė būdavo kaip per laidotuves, o dabar visi...

Turtingųjų stovyklavimo ypatumai: palapinėse stovi plokščiaekraniai televizoriai, sofos ir net dušas (22)

„Ruoškis, važiuosim pirkti kupranugario“, – gaunu žinutę iš Mišelio, mano angliškai...

Aptiko naują virusą su mokslininkams nežinomais genais: pavadino jaravirusu (21)

Mokslininkai aptiko mįslingą virusą , kurio genomą, rodos, beveik visiškai sudaro iki šiol...

Santykių ekspertas pataria: kada tėvai kaimynystėje padės išgelbėti santuoką, o kada – sugadins gyvenimą (8)

Su vyru planuojame statyti namą labai arti tėvų. Turime sklypą, tačiau sudvejojome, ar priėmus...

|Maža didelių žinių kaina