aA
Į mokyklą besiveržiančios išmaniosios lentos ar planšetės kol kas nekeičia tradicinės mokslo metų sistemos: penkios dienos per savaitę nuo ryto iki vakaro po 45 minutes trunkančiose pamokose daliai moksleivių atrodo kaip lažas. DELFI domėjosi, kaip plintant naujausioms informacinėms technologijoms (IT) keisis ugdymo procesas.
Kada į mokyklą nebereiks penkiskart per savaitę
© DELFI / Tomas Vinickas

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė pastebi, kad informacinės komunikacinės technologijos išties keičia mokymosi procesą: randasi nauji mokymo metodai, interaktyvios kompiuterinės, savarankiškam darbui pritaikytos mokymosi priemonės. Kai kuriais atvejais taikomas ir nuotolinis mokymas. Be to, pamokos nebūtinai vyksta klasėse: istorijos galima mokytis muziejuje, o biologijos – gamtoje. Mokytojas gali nuspręsti, kokius mokymo būdus ir metodus taikyti norint pasiekti geriausių rezultatų.

„Tačiau švietimo specialistai pabrėžia, kad jokios modernios technologijos negali pakeisti to, ką suteikia gyvas bendravimas. Priemonės – kokios geros ir inovatyvios jos būtų – tėra tik priemonės įgyvendinant švietimo tikslus: padėti ugdytis visavertei, atsakingai asmenybei, turinčiai bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų“, – tvirtina A. Šuminienė.

Kad ir kaip į mokyklas plistų naujausios informacinės technologijos, kol kas apie trumpesnius mokslo metus nesvarstoma. „Klausimas dėl mokslo metų trukmės keitimo nėra svarstomas. Dalyje Europos Sąjungos šalių ugdymo procesas žymiai ilgesnis nei Lietuvoje, nors informacinės komunikacijos priemonės ugdymo procese taikomos dar aktyviau. Jos tik gali paįvairinti ugdymą, bet ne jį pakeisti ar esmingai sutrumpinti“, – DELFI sakė ŠMM atstovė.

V. Bacys: ugdymo procesas bus organizuojamas kitaip

„Jau prieš 10 metų buvo kalbama, kad dabartinė mokyklos struktūra po 20 metų savaime bus labai pasikeitusi ir mes sunkiai ją atpažinsime. Manau, per tą laiką iš esmės nepasistūmėta – turime 45 minutes, kurios, manau, visų pirma susijusios ir su darbo apmokėjimo tvarka: mokytojo darbas visų pirma apmokamas pagal faktines valandas“, – sako buvęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Pasak V. Bacio, bandyta įvesti etatinį darbo apmokėjimą, kuris galbūt būtų sukėlęs proveržį, tačiau dėl finansinės krizės šito buvo atsisakyta.

Vaidas Bacys
Vaidas Bacys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kalbėdamas apie mokyklos ateitį, V. Bacys išskiria du dalykus: nuotolinį mokymą ir IT išnaudojimą. Pašnekovas prognozuoja nuotolinio mokymo plėtrą. Tarkime, mažos kaimo mokyklos mokinys nori mokytis programavimo. Jei kaime nėra sąlygų, tą jis galėtų daryti nuotoliniu būdu. Švietimo specialisto teigimu, nuotolinis mokymas reikalingas ne tik emigrantams ar vaikams, patiriantiems socialinę atskirtį, bet ir motyvuotiems gabiems vaikams, kuriems mokyklinė programa per lengva, kurie siekia aukštesnių tikslų.

V. Bacys atkreipė dėmesį, kad vaikai šiandien daug mokosi žaisdami – pavyzdžiui, naudodami specialias programas mokosi anglų, lietuvių kalbų. „Manau, šį elementą reikėtų smarkiai išnaudoti. Kai sutinki trečioką ar ketvirtoką, kuris kompiuterio ar savo mobiliojo telefono pagalba sėkmingai mokosi anglų kalbos, sėkmingai atlieka lietuvių kalbos užduotis, sveikintinas dalykas. Taip atsiranda individualizavimas ir diferencijavimas, kai kiekvienas mokosi pagal savo lygį ir pajėgumą“, – teigia mokytojas.

Vis dėlto V. Bacys mano, kad suaugusio žmogaus vadovavimas bus neišvengiamas. Jo nuomone, naujausios IT technologijos lems, kad ateityje mokykloje turės stiprėti konsultavimo funkcija. „Mokytojai turės turėti daug konsultavimo įgūdžių tam, kad galėtų organizuoti procesą visai kitaip“, – sako pašnekovas.

Reikės mokytojo - asmenybės

Panašios pozicijos laikosi Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto docentė Staselė Ustilaitė. „Nemanau, kad nuotolinis mokymas gali pakeisti tiesioginį bendravimą su mokytoju-asmenybe, nes šiuolaikiniame ugdyme akcentuojama mokinio ir mokytojo sąveika“, – teigia S. Ustilaitė.

Pasak S. Ustilaitės, vizualus mokymas taikant šiuolaikines informacines technologijas gali, turi būti ir yra taikomas kaip ugdymo metodas. Jos tvirtinimu, nuotolinės studijos tinka tik labai motyvuotiems asmenims.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (309)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus papildyta Gaižausko komentaru (1252)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (186)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Traukiantis šilumai sulauksime sniego ir plikledžio (3)

Antradienio naktį Lietuvos padangėje praplauks nedidelis debesų sūkurys. Vietomis, daugiausia...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (114)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime (116)

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų (68)

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Profesorius papasakojo, kokios apsaugos nuo virusų priemonės yra efektyviausios (75)

COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (92)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Malinauskas: buvau asmeniškai Verygos patikintas, kad reagentų nepritrūks (223)

Buvęs premjero patarėjas bei Visuomenės informavimo grupės vadovas dėl koronaviruso Skirmantas...

|Maža didelių žinių kaina