Atvirame pokalbyje su jais, apie meilę, intymumo ribas ir silpnumo akimirkas, sužinosite ką jiedu išgyveno dėl tokio savo sprendimo.
Kaip jūs susipažinote?
Sarah: Mes pažinojome vienas kitą praktiškai visą gyvenimą.
Stefanas: Nuo mažens susitikdavome bažnyčios renginiuose. Prieš susituokdami draugavome beveik du metus.
Sarah: Tačiau prieš mūsų draugystę abu turėjome vaikinų ir merginų. Ir pagaliau, kai abu buvome laisvi, kažkas tarp mūsų įvyko.
Kodėl jūs nusprendėte palaukti iki vestuvių?
Stefanas: Mūsų požiūriui į meilę ir santykius didelę įtaką turi mūsų religiniai įsitikinimai. Be abejo, nepradėjome iš karto kalbėti apie santuoką. Bet mums abiem buvo aišku, kad jei mūsų santykiai susiklostys, kitas žingsnis bus vedybos.
Sarah: Iš pradžių santuoka man nebuvo labai svarbi. Bet mes apie ją kalbėjomės prieš oficialiai tapdami pora, taip pat ir apie tai, ką galvojame apie fizinę meilę. Mes taip pat susitarėme, kad sekso lauksime iki vestuvių.
Stefanas: Manau, kad sekso reikia laukti iki santuokos – taip pojūčiai tik sustiprėja. Seksas yra ypatingas tik mudviejų ryšys.
Sarah: Ir aš manau, kad taip yra logiška. Kai proto netemdo aistra, lengviau susitelkti į santykius, ugdyti pasitikėjimą, pažinti vienas kitą.
Ar prieš susipažindami esate turėję seksualinės patirties su kitais partneriais?
Sarah: Ne. Ir mūsų buvę partneriai norėjo laukti iki santuokos. Tad praradome nekaltybę vienas su kitu.
Ar prieš susituokdami esate nakvoję vienas kito namuose?
Stefanas: Sarah kelis kartus yra pas mane nakvojusi, bet mes visada miegojome atskiruose kambariuose. Dar santykių pradžioje apsitarėme, kokios turėtų būti mūsų ribos, ir nusprendėme vengti ir bučinių. Mes bučiuodavome vienas kitą į kaktą, bet niekada nebuvo jokių prancūziškų bučinių.
Kodėl taip darėte?
Stefanas: Nusprendėme palūkėti su bučiniais, nes nerimavome, kad jie gali mus pastūmėti link didesnio fizinio artumo. Bučiniai stipriai stimuliuoja, vienas dalykas veda prie kito, o mes norėjome šito išvengti.
Kuo skyrėsi jūsų santykiai iki vestuvių nuo paprastos draugystės?
Stefanas: Sakyčiau, vienintelis skirtumas buvo tik tai, kad mes nebuvome tokie fiziškai artimi, kokios paprastai būna kitos poros. Išskyrus tai, mūsų santykiai buvo tokie patys, kaip kitų: buvome įsimylėję, daug laiko leidome kartu ir kalbėjomės apie viską. Sarai pasakoju dalykus, kurių niekas kitas nežino. Sarah yra žmogus, kuris mane pažįsta geriausiai ir yra man svarbiausia. Bet savo meilę mes parodydavome ir fiziškai.
Kaip judu fiziškai išreiškėte savo meilę vienas kitam iki vestuvių?
Sarah: Kaip bet kokia kita pora. Apsikabindavome, laikydavomės už rankų, prisišliedavome vienas prie kito, prisiglausdavome, glostydavome vienas kitam rankas – ir panašūs dalykai.
Stefanas: Mes tik nesibučiuodavome ir nesimylėdavome. O visa kita – kaip ir kitos įsimylėjėlių poros.
Ar būdavo silpnumo akimirkų?
Stefanas: Nelabai, bet tik dėl atskirų miegamųjų. Būtų buvę labai sunku, jei būtume miegoję vienoje lovoje.
Sarah: Tau kelis kartus buvo sunku, kai labai norėjai mane pabučiuoti.
Stefanas:
Koks buvo jūsų pirmas kartas? Ar jūs suartėjote vestuvių naktį?
Stefanas: Viskas vyko palaipsniui. Pirmą kartą pasibučiavome metrikacijos biure. Tai įvyko likus dviem dienoms iki vestuvių bažnyčioje.
Sarah: Taip, tos dvi dienos buvo jaudinančios.
Stefanas: O vestuvių naktį buvome tokie pavargę, kad nieko labai ir neįvyko. Pasimylėjome kitą dieną. Seksą abu vertinome kaip dalyką, kurio reikia mokytis – svarbiausia išsiaiškinti, kas kitam žmogui patinka.
Sarah: Manau, kad viską darėme išmintingai. Iki vestuvių kalbėjomės apie seksą, išsakydavome savo mintis, daug apie tai skaitėme. Taip pat daug kas sako, kad pirmas kartas dažniausiai nebūna įspūdingas. Todėl neturėjome didelių lūkesčių, buvome labiau atsipalaidavę. Žinojome, kad kas benutiktų pirmąją naktį, vėliau stengsimės, kad viskas būtų tik geriau. Ir mes nesigailime, kad laukėme. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, nieko nekeisčiau.
Kodėl judu susituokėte tokie jauni? Ar dėl to, kad kuo greičiau norėjote pasimylėti?
Sarah: Kai abu supratome, kad mūsų santykiai puikiai klostosi, buvo logiška žengti kitą žingsnį ir susituokti.
Stefanas: Žinome, kad susituokėme anksčiau, nei dabar statistiškai tuokiamasi, bet mes pajutome, kad mums tai tinkamas laikas. Nebuvo jokių priežasčių laukti ilgiau. Mes išsiaiškinome vienas apie kitą viską, ką reikėjo žinoti.