Suprantu, kad santykiai šeimoje – tai dviejų asmenybių kūryba. Tačiau taip sparčiai progresuojant moters padėčiai šeimoje ir visuomenėje, rašyti apie jos elgesį yra tikslinga, nes jos elgesys keičia ir vyro elgesį.
Iš tikrųjų abiejų lyčių vaidmenys dabar taip kinta, jog kartais net sunku susivokti, kas yra kas šeimoje. Dažnai partneriai tame pašėlusiu greičiu lekiančiame gyvenime net neturi laiko sustoti ir pamąstyti, pakalbėti, kas, kaip ir kodėl elgiasi ir dėl ko dažnai nesusikalba. Lieka daug neišsakytų dalykų, pasipila tik kritika, nepasitenkinimas, reikalavimai ir nuoskaudos dėl nepateisintų lūkesčių.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką reikėtų padaryti, kad orgazmą pasiektumėte lengviau?
Nėščia ir stilinga: misija įmanoma!
Efektyviausių kaukių nuo raukšlių TOP 9
Santykiai išsiderina kaip koks fortepijonas – būtina skirti laiko instrumento suderinimui, kad natos vėl skambėtų tinkamai. Kokio leitmotyvo ilgisi abi pusės? Vyrai ir moterys sutartų greičiausiai vienu aspektu: vyrai nori moteriškų moterų, moterys – vyriškų vyrų.
O kas dabar daroma? Moteris sugeba pasirūpinti savimi, vaiku, šeima, tačiau širdies gilumoje ilgisi tradicinių šeimos vertybių, vyro, su kuriuo jaustųsi moterimi, saugi, galėtų į jį atsiremti. „Man reikia vyro kaip mūro, o aplink vieni lepšiai“, - padejuoja draugių būrelyje.
Tokia moteris retai supranta, kad pasikeitusiu savo ekonominiu statusu, savęs kaip asmenybės suvokimu, pasaulėžiūra bei prioritetais ji kaip tik tolina tą savo troškimą nuo savęs. Vyras nebežino, kaip jam būti stipriu, kai moteris tokia yra ir nuolat tai pabrėžia.
Pastebėjote, kaip vienišos žvaigždės dabar, lyg susitarusios, interviu blizgiems žurnalams tvirtina: „Šalia manęs gali būti tik stiprus vyras, tik stipri asmenybė“.
Ką reiškia? Kad ji daužo kas vakarą jį kaip bokso kriaušę ir žiūri, kiek jis ištvers? Ar kad ji pati kaip terminatorius, todėl nepakęs šalia savęs silpnesnio, tokio negerbs? Kaip vyras gali atlaikyti šiuolaikinių stiprių moterų buvimą šalia? Ar čia kaip kokioje Darvino teorijoje - išlieka tik stipriausieji?
Tačiau vis dėlto kai ką galima pakeisti. Keisti ir tobulinti save. Keisiesi pati, keisis šalia esančio vyro, kolegų, draugų ir bičiulių elgesys. Tai patikrinta ir tai veikia.
Mes, moterys, dažnai juokaujame, tačiau žodžiai nusėda. Vyras juos įsidėmi, ir bliūkšta jo vyriškumas. Kitas, demonstruodamas savo vyriškumą, užvažiuotų per dantis, bet juk su tokiais nebendraujame, tiesa? Apžvelkime santykių žemėlapį, kai neteisingi orientyrai tik suklaidina porą ir paverčia dvi dūšeles amžinais klajokliais.
Valdingumas. Neįmanoma reikalauti iš vyro tų savybių, jei žmona elgiasi kaip vyras. Kas tada lieka jam? Elgtis kaip moteriai (o tai skatina jį tolti, užsisklęsti, nes kerta per savigarbą ir savivertę). Tiesa, yra vyrų, kuriems taip gyventi gerai (toks jau būdas), tačiau liaudyje apie juos kalba paprastai – po bobos padu (arba sijonu). Jų negerbia nei kiti vyrai, nei kitos moterys.
Vyro žeminimas. Kai nuolatos kartojate „Užsieniečiai geresni, lietuviai - lochai ir mužikai“, kaip jaustis vyrui, kuris sėdi šalia? O dar jis – jūsų teisėtas vyras! Toks nuvertinimas jau iškart gimdo konfrontaciją, o ne vyrišką užsidegimą ir riteriškumą įrodyti, jog yra priešingai. Ką siūlyti moteriai, kurios tokios nuostatos? Gal apskritai kyla klausimas, kodėl ji pasirinko vyrą lietuvį.
Jo lyginimas su kitais. Nesvarbu, kad kaimynas galbūt ir gražesnis ir kvepia prabangesniais kvepalais. Jei prikišite vyrui, lyginsite jį su kitais amžinai jo nenaudai, tai apskritai gali kilti klausimas: o kam tada už tokio liaušio tekėjote? Taip, suprantu, gyvenant drauge išlenda daug nenumatytų dalykų, tačiau jūs jau pasirinkote - sukūrėte šeimą. Vadinasi, jis buvo pats geriausias. O jei toks nebėra, gal kažkas nutiko ne tik jam, bet ir jums? Vertėtų išsiaiškinti ir nebeversti vyro jaustis impotentu.
Priekaištai dėl uždarbio. Dažnai žmona vis nori daugiau. Tas apetitas auga tokia progresija, kad vakarykščiai 100 kvadratų rūmai tampa ankšti kaip vėžlio kiautas. Kiek vyras beuždirbtų, žmonai vis mažai! O kad vyras gali turėti kitokios vertės – puikus kulinaras, padeda vaikams ruošti pamokas, moka ir noriai atlieka visi buities darbus – dažnai neįvertinama.
Moteris išmintingu elgesiu gali įkvėpti vyrą ir paskatinti jį uždirbti daugiau, tačiau tiesioginiais priekaištais ir reikalavimais paprastai to pasiekti neįmanoma. Apskritai priekaištai yra santykių ėduonis.
Skalbimas dėl neryžtingumo. Valdinga ir visus frontus namie laikanti moteris, lyderė darbe, dažnai ir namie visus nori surikiuoti „pagal savo atvaizdą“. Klausykite, tai beveik Dievo misija! Jei esate greitos orientacijos, pasižymite puikiomis organizacinėmis savybėmis, tai nereiškia, jog vyras turi elgtis taip pat, kaip jūsų klonas. Ne visi žmonės vienodi – čia ir yra visas žavesys. O tarkuoti jam šikną už tai, kad jis nepadarė to, ką jūs būtinai būtumėte padariusi, sutikite, yra nesąžininga. Komunizmas ir asmenybių sulyginimas pagal vieną kurpalių baigėsi. Todėl vyro kritikavimas ir gniuždymas dėl tų savybių, kurių šis neturi, dar labiau kerta per vyriškumą. Čia būtų tas pats, jei vyras reikalautų jūsų figūros, kai buvote 18-kos (žinoma, jei tada atrodėte geriau nei dabar).
Reikalavimas palaikyti visur ir visada. Kai žmonės myli vienas kitą, tą palaikymą supranta be žodžių. Jei vyras neturi šitos savybės, reikėtų užsiminti, tačiau ne reikalauti. „Man svarbu, kad tu ne kritikuotum ir neklausinėtum, kam man tie linijiniai šokiai, o tiesiog pasidžiaugtum, kad turiu pomėgių, susiradau veiklos“. Be to, šeimos gyvenime yra toks dalykas, kaip kompromisai. Jeigu jūs tik tenkinsite savo poreikius, o neatsižvelgsite į kitus šeimos narius, kaip jie jausis? Kiekvienas turi būti laimingas, save realizuodamas ir asmeniškai, ir šeimoje.
Žaidimas „Tavo – mano“. Nuolatinis daiktų įvardijimas ir dalijimas jus su vyru ne artina, o tolina vienas nuo kito. „Mano butas, tavo automobilis, mano nupirktas kompiuteris... Sąrašas be pabaigos, lyg būtų atėjęs antstolis surašyti jūsų šeimos turtą. Kiekvienas žino, kuo ir kaip prisidėjo prie šeimos gerovės, tačiau nuolat tai pabrėžti – lyg rungtyniauti su sutuoktiniu. Klausimas: ar norite taikos šeimoje, ar gyvenimo ant bet kuriuo metu galinčio išsiveržti ugnikalnio?
Egoistiniai sprendimai. Tikiu, kad mylite savo vyrą, šeimą ir norite visiems kuo geriausio gyvenimo. Tačiau jei viską sprendžiate viena ir primetate savo valią, jūs elgiatės despotiškai, užgniaužiate kitų fantaziją, kūrybiškumą bei iniciatyvą. Leiskite kitiems pasireikšti. Bendradarbiavimas duoda geresnių rezultatų nei autoritarinis režimas.
Manipuliacijos. Jūs nuolat vaidinate auką, apsimetate silpna, bejėge paukštyte, trokštate vyro dėmesio, žaidžiate psichologinius žaidimus ir jaučiatės kaip lėlių teatro direktorė, tampanti visus už virvučių. Mylimas žmogus nėra kvailas. Jis suvokia, kaip yra išnaudojamas. Pačiu netikėčiausiu momentu jame gali pabusti maištininkas... Ir greičiausiai tai būtų į naudą jūsų šeimai, nes pagaliau galėsite nuoširdžiai pasikalbėti apie vienas kito elgesį ir pasakyti, kas žeidžia, kada jaučiatės nusiminę, nuspręsite, ką reikėtų keisti, kad visi gyventų draugiškai.
Galbūt kastruojančio elgesio variantų yra ir daugiau, tačiau apžvelgiau tik pagrindinius.
Sėkmės tobulėjimo kelyje.