Jau praėjus „Bitlų“ šlovėms dienoms, vieną dieną, Paulas Mccartney pasisiūlė pavėžėti jauną filmų kūrėją. Numesdamas šūsnį laiškų ant galinės automobilio sėdynės, Davidas Litchfieldas paragino perskaityti bent vieną jų. „Jie visi vienodi“, - paaiškino atlikėjas.
D. Litchfield‘as su kylančiu nepasitenkinimu pervertė laiškus. Visi iki vieno jie buvo nuo moterų, teigiančių, kad jos mylėjosi su P. McCartney ir pagimdė jam vaikų. „Kai kurie laiškai yra tikrai įspūdingi, - P. McCartney pasakojo Litchfield‘ui. - Moterų advokatai laiškuose tiksliai surašo, kada ir kur mes mylėjomės. Tada aš pradedu sukti galvą: „Galbūt vieną kartą ir mylėjausi su ja?“
Buvo 1983 m. „Bitlas“ tuo metu jau buvo 14 metų laimingai vedęs, tačiau moterų laiškai vis dar plaukė į jo pašto dėžutę.
Siekė prisiteisti alimentus
Buvusi padavėja reikalavo 1,75 milijonų svarų, tačiau kraujo tyrimai įrodė, kad atlikėjas nėra vaiko tėvas.
Neįtikinta Hubers teigė, kad P. McCartney suklastojo tyrimus, todėl jam buvo liepta dar kartą atlikti tyrimą. Tuo tarpu teisėjas jam nurodė mokėti jo tariamai dukrai 175 svarus per mėnesį.
Tačiau ir antrą kartą jį išteisino kraujo tyrimai. Pačiai poniai Hubers tai reiškė finansinį žlugimą. P. McCartney pasisiūlė apmokėti jos teismo išlaidas.
Net „bitlų“ karjeros pradžioje, po koncertų Liverpulyje kartu su užkandžiais jų pagalbiniai darbuotojai „pristatydavo“ ir keletą savanorių merginų. Nuo 1962 m., kai grupė pradėjo koncertuoti pasaulyje, seksas be įsipareigojimų tapo žvaigždžių kambarių aptarnavimo dalimi.
Oro uostuose Amerikoje juos pasitikdavo keturios iš anksto apmokėtos aukštos klasės prostitutės. Tūkstančiai gerbėjų, apgulusių jų viešbučius, buvo tikras prasiblaškymas nuo savotiško įkalinimo.
Įžengęs į bet kurį viešbučio kambarį, P. McCartney žinojo, kad bet kuri gražiausia mergina gali būti jo.
Ankstyvuoju „bitlomanijos“ laikotarpiu, jis dažnai teisėjaudavo maudymosi kostiumėlių varžybose, kurių nugalėtojos kartu su rožių puokšte galėdavo gauti ir „papildomą“ prizą.
Užtildydavo pinigais
Kairiarankiu „bitlu“ su nekaltomis akimis žavėjosi milijonai planetos moterų. Savo pusbroliui Mike'ui Robbins'ui jis kartą papasakojo apie nuotykį lovoje su trimis merginomis.
Žurnalistai, keliaudavę su grupe, taip pat šį bei tą žinojo apie jo seksualinius atlikėjo pomėgius, tačiau nė vienas jų nedrįso nieko papasakoti viešai. Ta pati taisyklė galiojo net tada, kai jaunos moterys pradėjo garsiai pasakoti pikantiškas istorijas.
Viena tokių buvo Anita Cochrane. Didelė „Bitlų“ gerbėja, kuri teigė, kad su Paul‘u mylėjosi du kart, o 1964 jam pagimdė sūnų. Vadybininkas susisiekė su besilaukiančia Epstein ir pasiūlė savaitinį 2,50 svaro mokestį, tačiau vėliau sumą padidino iki 5 svarų. Kai moters advokatai pagrasino atlikti kraujo tyrimus, vadybininkas jai sumokėjo vienkartinį 5 tūkst. svarų mokestį mainais į jos pasirašytus dokumentus, kuriuose ji neturinti jokių priekaištų, kad Paul McCartney yra jos sūnaus tėvas.
Paauglė pastojo
1950 m., daugelis Paul McCartney amžiaus berniukų apie seksą nesužinodavo, kol pilnai nesubręsdavo. Nei vienas suaugusysis nepaaiškino jam, kas tai yra. Paulo tėvas tik patarė savo sūnui atudžiau stebėti „tuo“ užsiimančius šunis gatvėje.
Tačiau to žingeidžiam paaugliui nepakako. Paul‘as išanalizavo „Black Medical Dictionary“, gausybę moters anatomijos iliustracijų, kuras pasiskolino iš savo akušerės mamos.
Dar būdamas darželyje jis suprato, kokį tirpdantį poveikį priešingai lyčiai turi jo akys. Būdamas 13 metų jis mergaites traukdavo pulkais: pradinės mokyklos klasės draugė Bernice Stenson jautė jam simpatiją, kaip ir daugelis jos draugių.
„Jis turėjo angelišką veidą ir mes norėdavome jį pamatyti bent per autobuso langą“, - prisimena Bernice. - Mes visos šokinėdavome aukštyn ir žemyn bei mojuodavome šūkaudamos jam.“
Būdamas 15-kos, jis prisijungė prie Liverpulio grupės - „Quarrymen“. Jiems populiarėjant, „Quarrymen“ pritraukdavo vis daugiau moteriškos lyties gerbėjų, kurios laukdavo jų po pasirodymų, visada norėdavo bučiuotis ir myluotis.
Kuomet prie grupės prisijungė 14 m. gitaristas George'as Harrisonas, Paul‘as sutiko savo pirmąją rimtą merginą Dot Rhone, kuri dirbo vaistinėje.
Iš pradžių ją labiau traukė šiurkšti John‘o išvaizda, bet sužinojusi, kad jis jau turi rimtą merginą Cynthia Powell, ji sutiko susitikinėti su Paul‘u.
Dot‘a ir Cynthia buvo vienodai švelnaus būdo ir lengvai paveikiamos. Pavyzdžiui, abi mergaitės turėjo pasikeisti savo išvaizdą, kad tik būtų panašesnės į John‘o ir Paul‘o svajonių moterį - Brigitte Bardot. Jos turėjo persidažyti plaukus šviesiai ir nešioti trumpus sijonus su tinklinėmis pėdkelnėmis.
O kai „Quarrymen“ pasirodydavo rūsio klube „Jacaranda“, kuriame nebuvo net mikrofonų, Dot‘a ir Cynthia sėdėdavo priešais juos visą naktį laikydamos šluotkočius su prie jų pritvirtintais mikrofonais.
1960 m. pradžioje, kai Dot‘ai buvo 16-ką, o Paul‘ui 17, ji pranešė, kad laukiasi jo vaikelio.
Kadangi jie patys buvo beveik vaikai, įvyko Dot‘os mamos ir Paul‘o tėvo Jim‘o susitikimas, kuriame buvo svarstoma paauglių ateitis. Ponia Rhone norėjo vaikelį atiduoti įvaikinti sakydama, kad jos dukra buvo „per jauna stumdyti vežimėlį“. Tačiau Jim‘as apglėbė Dot‘ą ir pasakė, kad jis didžiuotųsi matydamas ją stumiant vežimėlį su jo anūku.
Buvo nutarta, kad pora niekam nežinant susituoks, tuomet apsigyvens su Paul‘o našliu tėvu. Pasekmės buvo aiškios - turėdamas žmoną ir vaikelį, Paul‘as turės mesti mokyklą ir susirasti „tinkamą“ darbą. Tačiau būdama trečią mėnesį nėščia, Dot‘a, deja, patyrė persileidimą. Paul‘as puolė prie jos lovos su gėlėmis ir bandė nuslėpti palengvėjimą.
Kai grupė (jau persivadinusi „bitlais“), turėjo galimybę pasirodyti Hamburge, Dot‘a ir Cynthia kelis kartus per savaitę savo vaikinams rašė ilgus laiškus, įdėdavo nuotraukų, kad parodytų, jog vis dar laikosi reikalaujamos Bardot‘os išvaizdos.
Pirmąkart neištikimas - su prostitute
Tuo metu Vokietijoje Paul‘as pirmą kartą pažino seksualinę patirtį su prostitute. „Ji buvo žema, tamsių plaukų mergina. Manau, ji buvo striptizo šokėja, - vėliau prisiminė jis. - Aš atsimenu, kad lovoje su ja jaučiausi labai įbaugintas. Visą naktį praleidau nedarydamas nieko, tačiau vis stengiausi pasiryžti.“
„Bitlai“ dalinosi kambariu, todėl kai 17 m. George prarado nekaltybę, Paul‘as ir John‘as buvo lovoje netoliese: jie skandavo ir plojo, kai bičiulis baigė.
Nepaisant viso to, Paul‘as po metų draugystės padovanojo Dot‘ai žiedą, pora susižadėjo. Bet galiausiai draugystė išgaravo ir ištikimoji Dat‘a buvo išstumta 17-metės artistės Iris Caldwell, kuri dirbdavo šokėja pantomimose ir įvairiuose vasaros pasirodymuose. Jos brolis Rory taip pat grojo Liverpulio grupėje. Jų namai tapo viena iš John‘o ir Paul‘o mėgstamiausių poilsio vietų.
„Į kino teatrą eidavome kiekvieną antradienį: Paul‘as sumokėdavo vieną savaitę, aš sumokėdavau kitą“, - atsimena Iris, kuri prieš tai susitikinėjo su George. Liūdna, bet per dvejus draugystės metus jis Iris neparašė nė vienos dainos. Pasak Paul'o, kūryba nesisekė dėl to, kad jos vardas rimavosi su vieninteliu žodžiu „virusas“.
„Kad ir kur nueidavome, jis visuomet turėjo būti dėmesio centre,“ - prisimena Iris. Ją erzino tai, kad P. McCartney įsisavino John‘o įprotį mėgdžioti Kvazimodą. „Vieną naktį mes išėjome į kavinę Birkenheade. Paul‘o maivymasis perpildė mano kantrybės taurę ir paėmusi cukrinę išpyliau visą cukrų ant jo galvos, - prisimena Iris. - Mes visuomet ginčydavomės ir skirdavomės. Ir kai tik tai padarydavome, kitą dieną George jau būdavo netoliese kviesdamas eiti su juo į pasimatymą.“
Keistas ritualas su draugės mama
Vėlyvus vakarus Iris su Paul'u leisdavo merginos namuose. Įdomu tai, kad jos mama Vi mėgo ne tik pamaitinti dukros vaikiną, bet ir šukuoti jo kojų plaukus.
„Šukuojant jo kojų plaukus, atrodydavo, jis atsipalaiduodavo“, - prisimena Iris. Jis netgi pats prašydavo mergaitės mamos pamalonintį jį šukuojant kojų plaukus ir atsiraitodavo savo kelnes.
Kai 1962 m. „bitlai“ pasirašė savo pirmąjį kontraktą su įrašų kompanija „Parlophone Records“, Iris dienos Paul'o širdyje buvo suskaičiuotos. Jos kabaretinė veikla ir jo koncertiniai įsipareigojimai reiškė, kad jie retai matys vienas kitą. Todėl 1963 m. Iris ėmėsi iniciatyvos ir su juo išsiskyrė.
„Tai buvo diena prieš mano 19 gimtadienį. Mama siūlė palaukti, nes gal jis man turėjo gražią dovaną“, - juokėsi Iris.
Paul‘as greitai rado, kaip užsimiršti: paauglė aktorė Jane Asher praskaidrino jo dienas. Jie susipažino „Royal Albert Hall“ užkulisiuose. Paul‘ui greitai pavyko pasikviesti Jane į miegamąjį „atviram pokalbiui“. Jane ir jos viduriniosios klasės šeima atlikėjui atvėrė naują pasaulį. Jos tėvas Richard Asher buvo gydytojas, o mama - Karališkosios Akademijos muzikos profesorė. Abu jie geranoriškai priėmė Paul‘ą. Tiesą sakant taip šiltai, jis pas juos atsikraustė dar tais pačiais metais.
Jis laimingas miegojo buvusios kambarinės kambaryje, kur vietos buvo tik siaurai viengulei lovai ir didelei medinei spintai. Ponia Asher jį maitino ir skalbė jo rūbus. Vėliau Paul‘as ir Jane išsikraustė į namą St. John Wood gatvėje, kurį jis nusipirko.
Išsilavinusi ir savimi pasitikinti Jane, skirtingai nei kitos jo buvusios draugės, nebuvo pasiruošusi paaukoti savo gyvenimo tik jam. Taigi, kartais ištisus mėnesius ji būdavo išvykusi, nes dirbo „Bristol Old Vic“ teatre.
Neištikimybės gniaužtuose
Netrukus Paul‘as grįžo prie viengungiško gyvenimo stiliaus. Sėdėdamas klubuose, jis stebėdavo jaunas gražias moteris. Jis iš anksto žinodavo, kurią jų parsives namo.
Siaubingai apsirengusi moteris, su nešukuotais šviesiais plaukais, kelianti šiokį tokį seksualinį susidomėjimą, ji jam padarė neišdildomą įspūdį.
Santykiai su Jane pradėjo irti. Paul‘as pradėjo piktintis, kad ji daro puikią karjerą. Nepadėjo ir tai, kad jie turėjo skirtingus draugus. Aktorę piktino ir tai, kad vaikinas pradėjo vartoti LSD.
Tikėdamiesi geriausio, 1967 metais per Kalėdas jie paskelbė apie savo sužadėtuves. Bet tai buvo pabaigos pradžia, nes nuo tada jie pradėjo gyventi skirtingus gyvenimus.
Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Paul‘as pasipiršo Jane, jis pradėjo naują slaptą romaną su 24 m. niujorkiete, „Bitlų“ atstove spaudai Francie Schwartz. Jane Asher pokalbių laidoje paskelbė, kad 5 metus su Paul‘u trukusi draugystė baigėsi. „Ją nutraukiau ne aš, bet ji pati netrūko ir baigėsi, - sakė ji. - Žinau, tai skamba nuvalkiotai, bet mes išliksime draugais ir mylėsime vienas kitą. Mums tiesiog nesusiklostė. Galbūt prisiminsime vienas kitą kaip jaunystės mylimąjį ir dar kartą susitiksime netikėtai būdami 70 m. ir susituoksime.“
Grįžusi namo ji savo buvusį vaikiną aptiko lovoje su Francie Schwartz.
Galiausiai, 1969 m., kovo 12 d., Marylebono registravimo centre P. McCartney vedė Lindą Eastman. Ji ketvirtą mėnesį laukėsi jų dukros - Mary.
Visų nuostabai, jis jai buvo ištikimas iki pat jos mirties 1998 m.