„Turi taupyti visą gyvenimą, jei nori kažką turėti“, – suraukia antakius kolegė, kurios tikslas – sukaupti pinigų pradiniam įnašui už būstą.

Tam ji išsibraukė iš pramogautojų sąrašų, kiekvieną kvietimą į kiną palydi atodūsiais, nepamiršta priminti, kad parduotuvėse brangsta mėsa, vietoje atostogų susiranda papildomų darbų ir pamažu ima gyventi būsimajame laike, kai jau turės butą.

Taupumas pasiekti sunkiai įveikiamą nuosavo būsto svajonę pasiryžusioms poroms įsismelkia į visas gyvenimo sritis. Ilgainiui matai, kaip prastėja jų striukės ir batai, retėja kvietimai į svečius, galbūt kuriam laikui jie persimeta į studentišką vegetarizmą ir kasdien ruošia patiekalus iš bulvių, o mėsą abiem žandais kerta tik pas dosnius giminaičius ar draugus. Jie niekada neišmeta dovanų maišelių, ir kartais po metų šie grįžta pas tave atgal, gerokai aptrinti ir ne kartą perdovanoti. Neperka beveik nieko, kas be akcijos ar nuolaidos, kartais pavaišina neįkandamais saldainiais ar nuolat kviečia į nemokamus renginius, kurie ne visi nusiseka.

Jei tavo namuose kepamas kimštas viščiukas graikinių riešutų padaže, visiems netrūksta ledų ir kokteilių, pas juos gausi alaus ir saulėgrąžų. Gali tekti dalyvauti taupančiųjų asmeninėse šventėse, kuriose tapsi planuotoju, prižiūrėtoju, tortų tiekėju, fotografu ar tiesiog dovaną atnešusiu statistu, kuriam dar teks susimokėti ir už šventinius pietus, nes „mes norėjome jus visus pamatyti, bet maistas čia labai brangus“. Sunku įkalbėti juos nueiti į filmą, koncertą, panašios pramogos buto idėjos puoselėtojams kelia niežulį ir visada aptariamos vartojant žodžius „plėšikai“, „renginių organizatoriai atitrūkę nuo realybės“.

Didžiąją dalį laisvalaikio ateities buto savininkai praleidžia lindėdami internete ir lygindami kainas, jų pokalbiai nesiplečia tiek, kad peržengtų keturių sienų aktualijas. Staiga supranti, kad esi visiškas naivuolis, jei nežinai, kelių kvadratinių metrų plote gyveni, nesupranti dalinės ir visiškos apdailos esmės, nežinai nė vieno gero lubų ar grindų plytelių meistro.

„O jūs ar negalvojate apie ką nors savo?“ – šiepiasi butų taupuoliai ryklių šypsenomis, matuodami jūsų vertę.

„Tai kur jūs auginsite vaikus?“ – nustemba, jei pasakai, kad apie butą pagalvosite kiek vėliau.
Jie niekada nepagailės patarimų, kokią sumą nuo algos atsidėti, kaip sutaupyti gaminant šeimai puodą balandėlių savaitei, kraipydami akis, kad perki drabužius tokiomis užkeltomis kainomis ar nori legaliai pažiūrėti filmą. Ir būtinai paskaičiuos, kiek prarandi mokėdamas už nuomą, nes tik nuosavas būstas niekuomet nesusidėvi, nenuvertėja, jo vamzdynas atlaiko dešimtmečius, o paskola yra apskritai geriausias sprendimas gyvenime. Prie šių patarimų dar prisideda tėvų ir giminaičių choras, dūzgiantis, kaip taupo ir spaudžiasi pavyzdinės šeimos, kurios nešvaisto savo algų kelionėms, mokslams, anglų kalbos pamokoms, sportinėms aprangoms, koncertams, batams, kokybiškam kačių ėdalui, papuošalams, meškerėms, ir, apsaugokit visi dievai, vakarienėms restoranuose.

Taupyti reikia su kančia veide, kaip mūsų tėvai taupė deficitiniam baldų komplektui, taupyti reikia bent porą metų, ir už tai bus atlyginta. Investuoti į keturias sienas, net jei taupymo metu nuo bulvinio raciono ir keliuose darbuose patiriamo streso pašlyja sveikata, yra tikro žmogaus, puikios šeimos gyvenimo uždavinys. Nes nusipirkus butą, galima taupyti pinigus paskolai greičiau atiduoti, apynaujam automobiliui ir šaldytuvui.

Žmonės tiesiog išmoksta taupyti, nes taip priimta, nusprendžia, kad normali šeima turi kažko sau neleisti, kad būtų laikoma pavyzdinga, atsakinga ir galvojanti apie savo ateitį. Tie pažįstami, kurie dalijasi būstą su vyresnio amžiaus mokytoja – jie įprato rietis dėl nuomos, matuoti savo teritorijas, kęsti vieni kitų nepakenčiamus įpročius, susitaikė su kelis metus trunkančiu stygiumi. Ir kai viskas baigsis, ar pasijus laimingi? Draugė, kuri prasiskolino dėl kišenės dydžio savo buto, purto galvą – mes praleidome tiek progų pakeliauti, atsisakėme studijų perspektyvų, ir viskas tik dėl sienų, kurios neišpildė visų vilčių.

Kaip ironiška, mamos ir močiutės mums sako: „Taupykit gyvenimui“, ir nutyli apie tai, kad tai gali virsti paties gyvenimo taupymu.