„Ką reiškia atšaldyti dėtis? Tam tikroje perėjimo stadijoje, kai jau yra susiformavęs gemalas, prieš pat išsiritant jaunikliams, reikia nubaidyti kormoranus nuo lizdo tam, kad kiaušiniai liktų nešildomi. Tai atlikti reikia vakare, kuomet dar naktimis būna žemesnė temperatūra ir per keletą valandų tie gemalai paprasčiausiai žūsta, sušąla“, – sakė Laimutis Budrys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas.
Iš pradžių kormoranus buvo pradėta vaikyti kabinant kompaktinius diskus, helio balionus, ryškių spalvų švytinčias juostas, tačiau pastebėta, kad efektyviausia priemonė, išvejanti šiuos paukščius iš lizdų – fejerverkai.
„Sprogdama petarda skleidžia stiprų garsą ir tuo pačiu sukelia didelį šviesos pliūpsnį. Jos sprogsta maždaug tokiame aukštyje, kokiame ir yra lizdai. Ši priemonė, kaip parodė daugelio metų praktika, – baisiausia kormoranams ir veikia efektyviai“, – kodėl būtent pasirinktas toks metodas, pasakoja L. Budrys.
Petardų šaudymas prasideda balandžio pirmąją dekadą ir etapais trunka iki gegužės pradžios. Šių metų duomenimis, Juodkrantėje suskaičiuota apie 3000 juodųjų kormoranų porų, todėl projekto vykdytojams buvo suformuota užduotis – sutrukdyti pusei porų atsivesti jauniklių. Kaip pažymi pašnekovas, 2016 metais didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimas šioje kolonijoje nebuvo vykdomas ir tai leido pamatyti, kaip plėstųsi Juodkrantės kolonija.
„Rezultatas buvo labai aiškus – per tuos metus buvo užimti dar 3 ha sengirės. Įsivaizduokite, jeigu būtų leista jiems kurtis bet kur, bet kaip ir nieko nebūtų daroma, manau, kad vaizdas būtų visai ne toks, koks yra šiuo metu“, – įsitikinęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas.
Per visą laikotarpį, kuomet yra vykdoma ši populiacijos reguliacija, pasak Laimučio Budrio, yra atšaldyta daugiau kaip 50 tūkst. dėčių.
Kaip svarsto ornitologas Marius Karlonas, įvertinti, kiek kormoranų populiacija būtų dar augusi po to, kai 2007 metais pasiekė kone 3 tūkst. porų skaičių ir tuomet jau buvo nuspręsta, kad šią koloniją reikia pradėti reguliuoti, yra labai sunku. Dažniausiai, anot ornitologo, populiacija susireguliuoja pati savaime. O šiuo metu būtent dėl to, kad buvo pradėta reguliuoti, kolonijos ėmė skaidytis ir dar labiau išplito.
„Šiuo atveju, kadangi vyksta baidymas, kolonijos pradėjo skaidytis. Vietoje vienos kolonijos dabar turime kelias kolonijas. Tie paukščiai, kuriuos išbaidė dar perėjimo pradžioje, pradėjo ieškoti naujų vietų, todėl dabar turime dar 2 papildomas kolonijas. Viena yra Pajūrio regioniniame parke, tai Plazės ežere įsikūrusi kolonija, ir kita yra kitame Kuršių marių krante – Rusnės buvusiuose žuvininkystės tvenkiniuose, dabar apleistoje teritorijoje“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos narys, ornitologas Marius Karlonas.
Ornitologas įsitikinęs, kad kormoranai – gamtai naudingi, čia šimtmečius gyvenantys paukščiai. Tai, jog Lietuvoje kormoranai nėra itin mėgstami ir šalyje juntama antipatija šiai rūšiai, anot pašnekovo, paskatino konkurencija su ja.
„Egzistuoja perdėtos baimės dėl žuvų išteklių, kad jie daug jų sugauna, sulesa, tačiau, manau, reikėtų vadovautis ne emocijomis ir vietinių žvejų paspėliojimais, o ichteologų, kurie tiria žuvis ir jų išteklius, moksliniais tyrimais. Jie rodo, kad žuvų ištekliai Kuršių mariose nemažėja, o tai reiškia, kad netgi kormoranų kolonijai atsiradus čia, ji nepadarė jokios žalos žuvų ištekliams. Juk šios marios nėra maža kūdra, o didelis vandens telkinys su dideliais žuvų ištekliais, juo labiau, kad jie gaudo mažas, menkavertes žuvis, tai tikrai nėra didelės žalos“, – GRYNAS.lt sakė ornitologas.
Taip pat, pasakoja ornitologas, šių paukščių nemėgsta ir miškininkai. Tačiau, įsitikinęs M. Karlonas, populiacijos užimtą miško plotą, galima vertinti dviprasmiškai.
„Taip, medžiai nudžiūna, nes kormoranų išmatos išskiria rūgštį, kuri vėliau nudžiovina visą medį. Daugiausia jie kenkia spygliuočiams, būtent pušims, kurios ir dominuoja ten, kur kormoranai dabar įsikūrę Juodkrantėje. Lapuočiams žalos tokios nėra. Populiacijos užimtą medžių, miško plotą galime vertinti dviprasmiškai. Turbūt per vieną dieną iš Lietuvos miškų išvežama daugiau medienos negu kormoranai sunaikino per tuos 30 metų, kuomet yra sugrįžę į mūsų šalį. Tai ar daug tos dvi futbolo aikštės atiduotos gamtai, lyginant su tuo, kiek žmogus suniokoja gamtos“, – retoriškai klausė ornitologas.
Ornitologą džiugina faktas, kad anksčiau Kuršių nerijoje įsikūrę paukščiai persikėlė į rezervatus arba ichtiologinius draustinius, kur jokia žmonių veikla apskritai negalima.
„Pajūrio regioniniame parke yra įkurtas rezervatas, todėl bet kokiu atveju tas gamtos plotelis yra paliktas gamtai ir joks baidymas ten negali būti vykdomas. Toje vietoje vyksta tik natūralūs gamtos procesai, o kormoranas, kaip žinome, irgi yra natūrali gamtos dalis. O Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose jie šiuo metu žalos taip pat negali daryti ir nedaro, nes, pirmiausia, žuvininkystės tvenkiniai yra apleisti. Juodieji kormoranai čia peri krūmuose, o ne medžiuose, tad tikrai nėra kažkokio tiesioginio konflikto, nes krūmynai nėra tokia didelė vertybė kaip sengirė, kurią žmonės labai stengiasi išsaugoti Juodkrantėje. Dabar tai bene sparčiausiai auganti šių paukščių kolonija Lietuvoje“, – pasakoja ornitologas.
