Vis daugiau žvejų mėgėjų ir mūsų šalyje sugavę stambią lydeką ją paleidžia atgal į gimtąjį vandens telkinį, taip padidindami šių žuvų populiacijos produktyvumą bei suteikdami galimybę kitiems žvejams vėliau ją vėl sugauti. Be abejo, taip pat suprantamas nemažos žvejų dalies noras jaukioje namų aplinkoje paskanauti šios tikrai neprastos žuvies, tuo pačiu pasidalinant su namiškiais patirtais žūklės įspūdžiais.
Skirtingai nuo aktyviai medžiojančių ešerių ar sterkų, lydekos yra pasyvios, savo spalvomis puikiai prie aplinkos prisitaikiusios pasalūnės, besislepiančios tarp vandens augalų ar nuskendusių šiekštų ir betykančios mažesnių žuvų, kurios ir sudaro pagrindinį šių išimtinai plėšrių žuvų meniu. Tiesa, kartais jos neatsisako varlių, vėžių ar net smulkių žinduolių bei paukščių.
Turbūt ne vienam rimtesniam meškeriotojui yra tekę sugauti visai įmitusią lydeką ant paprasčiausio slieko. Neretai stambesnių lydekų grobiu tampa mažesni gentainiai, o kai kuriuose arktiniuose ežeruose apskritai gyvena tik kanibalės lydekos, nes paprasčiausiai kitų žuvų ten nėra. Nors ankstyvoje vaikystėje lydekiukai minta vėžiagyviais bei vabzdžiais, pasiekę 5-8 cm ilgio jau puola žuvų mailių.
Lydekos yra agresyvios ir atšakios žuvys, nemėgstančios šalia savęs gentainių, ypač tai būdinga stambioms žuvims. Liauna kūno forma, gausiai gleivėta lydekos oda ir uodegos link pasislinkę pelekai suteikia puikią galimybę atlikti staigų šuolį ir didžiuliais dantingais nasrais sučiupti neatsargią auką. Nustatyta, kad kitos žuvys užuodžia lydekų ekskrementų išskiriamus feromonus, todėl plėšrūnės, kad nesukeltų įtarimo, vandens telkinyje „tualetus" įsirengia tolėliau nuo medžioklės vietų. Lietuvos jūrų muziejaus akvariume lydekos puikiai gyveno metų metus, tačiau niekaip nepriprato prie negyvo maisto, nors be ceremonijų griebdavo bet kokią įleistą gyvą žuvį. Akvariume paaiškėjo dar viena keista jų savybė – šviežiai sugautos lydekos tuoj pat šokdavo lauk, tad jas laikant tenka akvariumą patikimai uždengti.
Neršto metu, kuris Lietuvoje paprastai vyksta kovo pabaigoje – balandžio pradžioje stambią patelę neretai lydi net keli patinai. Nerštas vyksta 2-5 paras nedidelėmis porcijomis ant apsemtų augalų vandens temperatūrai pasiekus 8-9 laipsnius. Po neršto patinai nerštavietėse užsilaiko dar kelias savaites, kad atgautų jėgas.
Lydekos gali pasiekti įspūdingą dydį. Pagal FishBase duomenis, oficialus pasaulio rekordas priklauso Vokietijoje sugautai margašonei, kurios ilgis buvo pusantro metro, o svoris – 28,4 kg. Tiesa, literatūroje minimi dar gerokai įspūdingesni skaičiai, tačiau tie duomenys kelia abejonių ir nėra patikimi. Lietuvoje kol kas konkurencijos neturi įspūdinga 19,1 kg svorio lydeka 1986 metais sugauta Gilučio ežere. Šios žuvys gali gyventi iki 30 metų. Taigi, lydeka, nepaisant fakto, kad jau yra įregistruota kaip Švedijos nacionalinė žuvis tikrai yra puiki kandidatė tapti ir mūsų šalies simboliu.
