Priežastis – oro sąlygos
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Ramojus Kraujelis teigia, kad situaciją ant šlaito stebi kasdien. „Žiūrime, ar nėra daugiau judėjimo, - sako jis. - Panašu, kad nuo savaitgalio šlaitas sustojo, daugiau jokių slinkimų nebuvo.“
Paklaustas, kodėl vieno piliakalnio šlaitai pajudėjo, o kito - įtrūko, rezervato vadovas patikino, kad priežastis – gamtinės sąlygos.“
„Tie įtrūkimai dar kartą parodo, kad nuo gamtinių sąlygų atsirado. Pavyzdžiui, kai turime gilią žiemą su daug sniego. Blogai tai, kad sniego buvo labai daug, bet įšalo nebuvo ir vanduo nenubėgo nuo piliakalnių“, - pasakoja pašnekovas ir priduria, kad šiandien kalbame apie piliakalnio paviršiaus velėnos sluoksnio slinkimą, o ne apie giluminius procesus.
Ieško sprendimų
„Dabar laukiame, kad šiek tiek pradžiūtų ir žiūrėsim. Komisija užfiksavo pažeidimų plotus, konsultuojamės su ekspertais, ieškom sprendimų. Tikrai norime sutvarkyti viso Kernavės piliakalnio komplekso paradinę vietą. Šlaitai nuslinkę pačioje matomiausioje vietoje. Darysim viską, kas mūsų galioje“, - sakė vadovas.
Rezervatas jau perdavė informaciją Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui, taip pat konsultuojasi su geologais, Gedimino kalno nuošliaužą tvarkiusiais specialistais, archeologais.
„Labiausiai norėtųsi, kad tai nebūtų reagavimas į avarinę situaciją, kai jau nuslenka, o būtų vykdomos kompleksinės tvarkymo priemonės. Kad turėtume visus reikiamus geologinius inžinerinius tyrimus apie jų piliakalnių struktūrą ir siūlymus kaip tuos šlaitus tvirtinti, kurios vietos problematiškiausios“, - tikino rezervato vadovas.
Ramina, kad viskas stabilu
„Ne per vieną dieną turbūt bus priimtas sprendimas. Tikimės, kad turime laiko, nes procesai yra sustoję. Norime nuraminti visuomenę. Piliakalnis yra stabilus, tos slinktys yra natūralus neišvengiamas procesas. Po gilesnių žiemų ar liūčių periodo taip atsitinka“, - sako R. Kraujelis.
Anot jo, piliakalnių šlaitai yra gamtos ir žmogaus kūrinys, jie yra statūs, ne taip kaip įprasti šlaitai gamtoje, todėl juos reikia nuolat prižiūrėti.
„Galime prisiminti ir Viduramžius, kai piliakalnių šlaitai buvo statinami, supilami, atstatomi po antpuolių. Didžiausia Mindaugo sosto piliakalnio slinktis rytiniam šlaite buvo 1979 m. Iš senų nuotraukų matosi, kad vos ne trečdalis kalno buvo nuslinkęs. Šiaurinis, šiaurės vakarinis, pietrytinis šlaitai buvo tvarkyti prieš keletą dešimtmečių. Vakarinis, kuris dabar yra pajudėjęs, nebuvo kompleksiškai tvarkomas. Kiekvienam šlaitui ateina savo eilė“, - teigė jis
Lizdeikos kalne situacija neblogėja
Šlaito įtrūkimai buvo pastebėti ir kitame piliakalnyje – Lizdeikos kalne, tačiau kol kas nuošliaužų nėra. „Stebime situaciją“, - sako vadovas.
Lizdeikos kalno šlaitas buvo tvarkytas praėjusiais metais. Ta vieta, kuri tvarkyta, rezervato vadovo teigimu, atrodo stabiliai, įtrūkimai matomi šalia, kur tvarkymo darbai nebuvo atliekami. „Turbūt būtume turėję dvi rimtesnes nuošliaužas, jeigu pernai nebūtų tvarkyta. Lizdeikos kalnas yra gerokai stabilesnis nei Mindaugo sosto šlaitai“, - teigia jis.
Nori spėti iki Valstybės dienos
R. Kraujelis sako, kad jei įvyktų geriausias scenarijus, nuošliaužos sustojusios ir yra reikiamas finansavimas, rezervatas norėtų būti pasiruošęs priimti lankytojus per vieną didžiausių švenčių – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
„Mindauginėms simboliškai norėtųsi, kad Mindaugo sosto piliakalnis būtų sutvarkytas bent jau laikinosiomis priemonėmis. Kad būtų bent estetinis vaizdas šventei ir ateityje tada jau spręsim tas kompleksines problemas“, - pasakoja jis.
Jis svarsto apie galimybes šlaitus sustiprinti: „Reikia ieškoti žolinių augalų mišinių, kurie labiausiai tiktų šlaitams. Kalbam su gamtininkais, kokie tie mišiniai galėtų būti. Tokie mažai invaziniai metodai irgi padėtų šlaitus stabilizuoti.“
Kiek kainuotų atstatyti piliakalnių būklę priklausys nuo analizės ir ekspertų pasiūlytų bei pasirinktų tvarkymo būdų, techninių sprendimų. Tačiau rezervato vadovas sako, kad tai ne šimtų ir ne tūkstančių eurų klausimas.
Buvo įspėjamųjų ženklų
Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas sako, kad nuošliaužos nelaikomos didelėmis, nuslinko tik augalinis sluoksnis.
„Nuslinko tik velėna. Be abejo tai jau yra pažeidimas, tam tikra žaizda, ypač tokiam svarbiam kultūros paveldo objektui kaip Kernavės piliakalniai ir ypač Mindaugo sosto piliakalnis, bet tai nėra tokios mirtinos žaizdos, kurios pakenktų piliakalnių vientisumui ar integralumui“, - komentuoja jis.
„Gamtinės sąlygos kaip tik buvo palankios tokiam reiškiniui įvykti. Matėm, kokį kiekį sniego ištirpino staigi šiluma per labai trumpą laiką. Įšalo nebuvo. Praktiškai visas tas sniegas susigėrė į šlaitus, nenutekėjo“, – priežastis aiškino tarnybos vyr. patarėjas.
Anot jo, Lietuvos geologijos tarnyba įvykius Kernavės šlaituose stebi nuo 1999 metų: „Buvo deformacijos šlaituose. Jos buvo Lizdeikos piliakalnyje ir šlaite griovos, skiriančios Lizdeikos piliakalnį nuo Neries slėnio aukštutinės terasos pakraščio. Buvome fiksavę dar 2012 m. nuošliaužą ant Mindaugo sosto piliakalnio ir 2013 m. susidariusią nuošliaužą Lizdeikos kalno šiauriniame šlaite. Nuolatos vyksta tokios deformacijos.“
J. Satkūnas sako, kad lygiai prieš metus, būtent praėjusių metų kovo mėn., tarnyba raštu atsakydama rezervatui, parengė raštą su rekomendacijomis atlikti šlaitų stabilumo vertinimus.
