AM atstovas pažymi, kad siekiant kovoti su kenkėju intensyvėjo sanitariniai kirtimai, kuriais šiemet iškirsta iki penktadalio visų Lietuvoje kertamų miškų. Manoma, kad palankiausia terpė populiacijai plėstis yra privačiuose miškuose, tačiau jų savininkų atstovai pažymi, kad Lietuvoje per ilgai trunka gauti sanitarinio kirtimo leidimus.
„Lietuva nėra itin išskirtinėje būklėje lyginant su kitomis šalimis, per pastaruosius trejetą metų ir šiek tiek anksčiau sanitarinė būklė labai stipriai blogėja Vidurio Europoje – Vokietijoje, Čekijoje – ten pažeidimai daug didesni nei pas mus. Bet ir pas mus situacija blogėja“, – trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė N. Kupstaitis.
„Labiausiai nerimą kelia didėjantis kenkėjų antplūdis. Lyginant su pernai turime pokytį į blogąją pusę, stipriai didėja pažeistų miškų plotai“, – teigė jis.
Pasak ministerijos atstovo, didžiausias Lietuvos miškų kenkėjas yra žievėgraužis tipografas arba kinivarpa, kuris veisiasi ir naikina eglynus. Dėl kitų žalos veiksnių – ligų, gyvūnų ar abiotinių veiksnių (vėjo, sausros) – miško pažeidžiama mažiau, lyginant su pernai.
N. Kupstaičio teigimu, žievėgraužio tipografo populiacija labai smarkiai pradėjo kilti po 2020 metų. „Atitinkamai, pažeistų ar nudžiovintų eglių kiekis labai stipriai pradėjo kilti“, – sakė N. Kupstaitis.
Jis teigė, kad Valstybinė miškų tarnyba šiemet fiksavo, jog vabalų populiacija išaugo 75 proc. Iki beveik 3 kartų ji didėjo Telšių, Raseinių, Mažeikių ir Anykščių apylinkėse.
Pasak N. Kupstaičio, „nėra vaistų“ kinivarpas išnaikinti, vienintelis būdas suvaldyti jų populiaciją – savalaikiai sanitariniai eglynų kirtimai tuo metu, kai vabalai dar įsigraužę, kad jie neišplistų į kitus plotus. Tokių kirtimų, sakė jis, šiemet daugėjo, labiausiai – privačiuose miškuose.
„Nors absoliučiais skaičiais jie gerokai mažesni nei valstybiniuose, matome augimą daugiau nei 3 kartus. Ne visi miško savininkai aktyviai miškininkauja ir paprastai turime tik apie 10–20 proc. miškų savininkų, kurie aktyviai tvarkosi savo miškuose. Bet kada nutinka tokia nelaimė ir savininkai yra dar papildomai informuojami, sanitarinių kirtimų padidėja“, – aiškino N. Kupstaitis.
„Bendras sanitarinių kirtimų eglynuose kiekis, lyginant su pernai, yra ženkliai išaugęs“, – pridūrė jis.
Iš viso Lietuvoje šiemet sanitariniais kirtimais pašalinta 863 tūkst. kietmetrių miško, kai pernai – 660 tūkst. „Tai yra maždaug 15–20 proc. viso per metus kertamo medienos kiekio“, – akcentavo N. Kupstaitis.
Komiteto posėdyje pasisakęs Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigė, kad šiemet valstybiniuose miškuose – kurie sudaro apie pusę visų šalies miškų – urėdija atliko 8 kinivarpų židinių patikras. Pasak jo, sanitariniai kirtimai sudaro beveik pusę VMU atliekamų kirtimų.
„Išaugę sanitarinių kirtimų kiekiai parodo, kokie yra šio pažeidimo mastai ir kad jie yra tvarkomi. (...) Kuomet ankstesniais metais sanitariniai kirtimai sudarydavo iki 10 proc., šiandien jais iškertama 49 proc. visos medienos. Žalia mediena paliekama, o sanitariniais kirtimais tvarkomos užpultos eglės“, – kalbėjo V. Kaubrė.
Tuo metu miškininkas Paulius Zolubas sakė, kad sanitariniai kirtimai privalo būti vykdomi skubiai, kadangi efektyvūs būna tik tol, kol vabalai dar yra po pažeistų medžių žieve.
„Kada tipografas išskrenda, kada jau spygliai rudi, pilki ir žievė krenta, sanitariniai kirtimai nebestabdo plitimo. Sanitarinių kirtimų apimtys, greičiausiai, didėja iškertant tuos medžius, kuriuose jau tipografo nėra. Reiškia, kad kenkėjų požiūriu, tie kirtimai yra visai neefektyvūs, juos reikia vykdyti skubiai“, – komitete kalbėjo P. Zolubas.
Pasak jo, žievėgraužių tipografų populiacijai išaugus, šie vabzdžiai pradeda pulti ne tik nusilpusius, bet ir likusius medžius. Dideli jų židiniai, anot jo, susidaro vėjovartose, kurių daug fiksuota per audras rugpjūtį ir rugsėjį.
Jis pabrėžė, kad VMU per šiuos mėnesius savo valstybiniuose miškuose fiksavo 90 tūkst. kub. m išverstų medžių, kai privatūs miško savininkai – apie 12 tūkst. kub. m, todėl esą būtent privačiuose miškuose yra didžiausia rizika kenkėjams plisti.
„Privatūs ir valstybiniai miškai pagal plotą apytikriai vienodi, o užfiksuotos šviežios vėjovartos skiriasi 6-7 kartus, beveik galima daryti išvadą, kad ypač privačiuose miškuose apie 50–60 tūkst. kub. m medienos palikta tipografams ir kitiems kenkėjams“, – sakė P. Zolubas.
Savo ruožtu Lietuvos miškų savininkų asociacijos atstovas Darius Dumbrava teigė, kad miškų savininkams reikia ilgai laukti leidimų sanitariniams kirtimams atlikti, ypač jei miškas yra saugojamoje teritorijoje.
„Pavyzdžiui, Čekijoje, kuri patyrė daug didesnius pažeidimus, jokiam sanitariniam kirtimui, žievėgraužio tipografo pažeistame miške, leidimų nereikia išvis. Tik informuojamos tarnybos, kad tai įvyko. Net nedarant išimčių saugomose teritorijose“, – komitete teigė D. Dumbrava.
„Didžiausia problema, kada miškas yra saugomoje teritorijoje ir reikalingas papildomas pritarimas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Tai tikrai užtrunka“, – kalbėjo jis.
2024 m., anot N. Kupstaičio, prognozuojamas tolesnis kinivarpų židinių augimas.
