aA
Jau gilioje senovėje žmogus suprato, kaip naudinga prisijaukinti laukinius gyvūnus ir auginti juos šalia savęs. Teigiama, kad pirmasis prie žmogaus gal net prieš 30 tūkst. metų prijunko šuo. Ar tai tiesa, ar ne, bet Irake rastos tikrai prieš 12 tūkst. metų žmogų saugojusio šuns liekanos. Šis buvo stambesnis už tenykščius vilkus. Paskui atsirado avys ir ožkos, vėliau jau sėsliai įsikūrusios gentys ėmė auginti galvijus, kiaules. Arklys prijaukintas palyginti neseniai – apie 3000 m. pr. Kr.
Žarėnų girininkas V. Bagdonas gerai supranta žemaitukų vertę
© Žurnalas „Miškai“

Antropologai sako, kad žmogus prisijaukino savo ūkinėms reikmėms tik 14 laukinių gyvūnų rūšių. Iš jų atžalyno atsirado daugybė naminių veislių, su žmogumi per amžius prisitaikiusių prie visokiausių geografinių, klimato sąlygų, augmenijos aplinkos, mitybos galimybių. Tame natūralios raidos ir sklaidos procese kito gyvūnų išoriniai požymiai, formavosi vis kitokie genų kodai.

Pažanga ne visada į priekį

Senosios gyvūnų veislės vystėsi šimtus ar tūkstančius metų, žmogui mažai tesikišant. Šiais laikais jau kryptingos selekcijos, kryžminimo metodais imtos formuoti specializuotos, iš anksto numatytų ypatybių, produktyvesnės veislės. Įsivyraudamos moderniajame žemės ūkyje, jos ėmė visiškai išstumti senąsias vietines, daugybė pastarųjų negrįžtamai išnyko. 

Pasaulyje susivokta, kad senosios naminių gyvūnų veislės yra vertybė, saugotina kaip bendras kultūros istorijos paveldas arba galimas vertingas maisto šaltinis ateityje. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Naminių gyvūnų įvairovės informacijos tarnyba nuolat kaupia ir skelbia pasaulio šalių teikiamus duomenis apie esamas veisles ir jų būklę.
Citata

Pagaliau susivokta, kad senosios naminių gyvūnų veislės yra vertybė, saugotina kaip kultūros istorijos paveldas. Be to, kintant gyvenimo Žemėje sąlygoms, jų genų fondas bet kada ateityje gali pasirodyti labai vertingas sprendžiant maisto problemą. Tiesa, kad tų palyginti negausių išvestų pramoninių veislių gyvuliai duoda daugiau pieno, mėsos, vilnos, bet jie paprastai lepesni, jiems reikia brangesnės priežiūros, daugiau gydymo antibiotikais ir pan., šildomų ar vėsinamų tvartų, būdami stambesni daugiau ėda pašaro, ir ne bet kokio.

O senųjų vietinių veislių gyvuliai nereiklūs, tenkinasi paprasčiausiomis laikymo sąlygomis ir pašarais, jų stipresnė imuninė sistema, jie atsparesni ligoms, epidemijoms, endoparazitams. Tad vertinti veisles vien pagal jų produktyvumą gali būti klaida.

Patirtis vertingesnė nei teorijos

Apie 1960 m. Bolivijos aukštikalnėse ganėsi 12 mln. senos vietinės Criollo veislės šiurkščiavilnių avių. Jos mažos (tesveria 24 kg), vilnos prikerpama tik 0,8 kg per metus. Bolivijos vyriausybė, bendradarbiaudama su JAV Jutos universitetu, pradėjo programą Andų kalnų krašto gyvulininkystei gerinti. Criollo avys imta kryžminti su merinosais ir kitų pagerintų veislių iš JAV atstovais. Šis darbas truko iki 9 dešimtmečio vidurio.

Kai kam pavyko iš mišrūnų gauti daugiau vilnos, tačiau pelnas iš to daug nepadidėjo. O skurdžiose ganyklose stambesnėms avims ėmė stigti ganiavos, suprastėjo jų vislumas, daug ėriukų krisdavo.

Po 30 metų dauguma valstiečių grįžo prie šimtmečius augintų Criollo avių, su kuriomis buvo gerai susigyvenę – iš jų pieno gamino sūrius ir užsidirbdavo pajamų, miestuose turėjo paklausą skani avelių mėsa, vilna buvo labai gera veltiniui velti ir kitiems tradiciniams amatams... Visa tai programoje nebuvo įvertinta.

Genetinis paveldas brangiau už auksą

Pasaulyje susivokta, kad senosios naminių gyvūnų veislės yra vertybė, saugotina kaip bendras kultūros istorijos paveldas arba galimas vertingas maisto šaltinis ateityje. 1992 m. priėmus Rio de Žaneiro konvenciją dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Naminių gyvūnų įvairovės informacijos tarnyba nuolat kaupia ir skelbia pasaulio šalių teikiamus duomenis apie esamas veisles ir jų būklę.

Žemaitukų veislės žirgas
Žemaitukų veislės žirgas
© I. Labutytės nuotr.

Pasaulio ūkinių gyvūnų įvairovės duomenų banke įregistruota netoli 10 tūkst. vietinio genofondo veislių, bet iš jų gal tik 30 yra labai produktyvios, ekonomiškai stabilios ir sėkmingai atlaiko modernių veislių konkurenciją (pvz., vokiečių Holšteino galvijai, anglų Jorkšyro, danų Landraso ar belgų Pietreno kiaulės). 

Senosios mūsų naminių gyvūnų veislės formavosi šimtmečius, gyvuodamos kartu su lietuviais miškingame krašte, kartu šią žemę kultūrino, formavo kraštovaizdį, dėl natūralios atrankos jos gerai prisitaikė prie gamtos sąlygų ir aplinkos. Tačiau žemės ūkio, gyvulininkystės raida ilgainiui jas nustūmė iki išnykimo ribos.
Citata

Daugiau nei trečdaliui veislių artimiausiu metu gresia išnykimas.
2007 m. FAO patvirtino gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo pasaulyje planą; kiekviena šalis įsipareigojusi tokį planą įgyvendinti ir nacionaliniu lygmeniu.

Atkovotas lietuviškasis lobis

Lietuvoje vietinių veislių genofondo išsaugojimu rimtai rūpinamasi gal tik 20 metų. Iki tol dešimtmečius jis nyko. Socialistiniame planiniame žemės ūkyje paveldas buvo nereikalingas; iš Maskvos buvo nurodoma, kokių veislių galvijai, kiaulės ar augalinės kultūros turi būti Lietuvoje auginamos, kad duotų reikalaujamą kiekį produkcijos, su kokiomis veislėmis turi dirbti žemės ūkio tyrimų įstaigos. Apie lietuviškas veisles iki 1990 m. negalėjo būti nė kalbos.

Kai 9 dešimtmečio pabaigoje pradėta kelti klausimą, jog reikia susirūpinti lietuviškuoju naminių gyvūnų veislių paveldu, reakcija į tokias idėjas buvo priešiška. Baltijos labdaros fondo direktorius Arūnas Svitojus, aktyviai dalyvaująs formuojant lietuviškų veislių genofondo išsaugojimo strategiją, o anuomet dirbęs Gyvulininkystės institute Baisogaloje, prisimena, jog už tai vos nebuvo atleistas iš darbo. 

Senosios mūsų naminių gyvūnų veislės formavosi šimtmečius, gyvuodamos kartu su lietuviais miškingame krašte, kartu šią žemę kultūrino, formavo kraštovaizdį, dėl natūralios atrankos jos gerai prisitaikė prie gamtos sąlygų ir aplinkos. Tačiau žemės ūkio, gyvulininkystės raida ilgainiui jas nustūmė iki išnykimo ribos.

Pagaliau susivokta, kad senosios naminių gyvūnų veislės yra vertybė, saugotina kaip kultūros istorijos paveldas. Be to, kintant gyvenimo Žemėje sąlygoms, jų genų fondas bet kada ateityje gali pasirodyti labai vertingas sprendžiant maisto problemą.
Citata

Per šiuos nepriklausomybės dešimtmečius nuveiktas didelis darbas ieškant, identifikuojant, tiriant šio genofondo paveldo išteklius. Senųjų veislių atgaivinimo istorijos kartais išties nuotykingos.

Vytauto žirgų ainiai

Štai arkliai žemaitukai istorijoje turėjo ne tik ūkinę reikšmę – prieš šimtmečius tie nedidukai žirgai ypač pasižymėjo karo žygiuose, kovose dėl laisvės, ne veltui ir šiandien tą vardą kiekvienas miestietis ir kaimietis mini su pagarba.

Tai ištvermingas, nelepus, sumanus, energingas žmogaus draugas, konkūruose stebėtinai šoklus žirgas. Už veislės išsaugojimą pirmiausia reikėtų dėkoti Plungės, Rietavo dvarus valdžiusiems kunigaikščiams Oginskiams, XIX a. globojusiems, propagavusiems šią veislę, auginusiems bandą savo žirgyne, kai krašte visur įsivyravo mišrūnai.

Žemaitukų traukiama karieta
Žemaitukų traukiama karieta
© etaplius.lt nuotr.

Po I pasaulinio karo Oginskio žemaitukai pateko į Gruzdžių žirgyną prie žemės ūkio mokyklos, čia buvo vykdoma selekcija. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečiai išsivarė visus žemaitukus, pasiėmę ir kilmės knygas. Atrodė, jog veislė žuvo.

Tačiau pokariu netikėtai buvo aptiktas vienas vienintelis veislinis eržiliukas, pabėgęs nuo išvaromos Gruzdžių bandos (jis buvo žymėtas įdagu). Tai buvo tarsi stebuklas. Suradus tinkamų kumelaičių, Vilniaus žirgyne imtasi atkurti veislę. Kad nebūtų tos pačios gimininės linijos poravimosi, įlieta estiškų, lenkiškų arklių kraujo. 

1991 m. buvo išlikę tik 14 žemaitukų, dabar jų – daugiau negu 500. Šios veislės išsaugojimu rūpinasi žemaitukų augintojų asociacija, ir galima tikėtis, kad veislė neišnyks.

Emigrantės sugrįžėlės

Pasaulio ūkinių gyvūnų įvairovės duomenų banke dar 1995 m. įregistruota kelios tarptautiniu mastu saugotinos senosios lietuviškos gyvūnų veislės: vištinės žąsys, šėmieji, baltnugariai galvijai, Lietuvos vietinės kiaulės, vietinės šiurkščiavilnės avys (škudės pripažintos tik neseniai), minėtieji žemaitukai.
Citata

Ne mažesniais vargais atgimė ir sena autochtoninė avių škudžių veislė. Jos kilmės arealas – Lietuva, Ryprūsiai ir gretimos žemės, šitai liudija ir Kryžiuočių ordino šaltiniai. Tai mažos, nereiklios, pasitenkinančios skurdžiausiu pašaru, mūsų klimatui savos, ištisus metus lauke galinčios gyventi avelės. Jos ypač tinka švariai nuganyti krūmais užželiančioms pievoms, pamiškėms, laukymėms – nėra geresnės kraštovaizdžio priežiūros „technikos“. Škudžių vilna dvilypė: trumpas, tankus, labai švelnus povilnis ir šiurkštus ilgas išorinis pluoštas. 

Mildos Juknevičiūtės nuotr. / Škudės – seniausia Lietuvoje gyvenančių avių rūšis
Mildos Juknevičiūtės nuotr. / Škudės – seniausia Lietuvoje gyvenančių avių rūšis
© Žurnalas „Miškai“


Po II pasaulinio karo ši veislė laikyta išnykusia, bet vokiečiai avių augintojai iš Miuncheno, Leipcigo zoologijos soduose išgyvenusių gyvulių sugebėjo ją atkurti. Dairėsi šių avelių ir Lietuvoje, ir, atrodo, kiek jų pas mus buvo surasta, visas išsivežė. Škudės Vokietijoje nėra gausios, – dabar jų laikoma 1–2 tūkst., dar apie 150 Austrijoje, 250 Šveicarijoje. Mūsų entuziastai, bendradarbiaudami su kolegomis Vokietijoje, grąžino škudes į Lietuvą. Jų banda gausėja ir dabar siekia 350 avių; škudžių „sostine“ galima laikyti Ingos ir jų augintojų asociacijos pirmininko Kęstučio Samušių sodybą Paliesio kaime Molėtų rajone. 

Keistoka, kad ilgai buvo vengiama įrašyti šią veislę į Lietuvos ūkinių gyvūnų išteklių sąrašą ir pripažinti tautiniu paveldu, neva trūkstant įrodymų, kad tai vietinė veislė. Kaipgi kitaip ji būtų gavusi lietuvišką pavadinimą (kitomis kalbomis – Skudde)? Vokiečių autoriai raštuose įvairiai bandė aiškintis pavadinimo kilmę: nuo lietuviško žodžio „skuodimas“, nuo miesto vardo Skuodas, pagaliau nuo kreipinio pasišaukiant ar vejant avį „skud(i)“.

Neabejotinai tikra pastaroji versija. Dar A. Juškos vienoje užrašytų dainų (1880–1882 m.) yra eilutė: „A škude, škude, baltos avelaitės...“ Lietuvių k. dažnai gyvuliukai pavadinami pagal kreipinį: šuo – ciuckis, ožka – cibutė, višta – putė, katinas – kicius.

Lietuviškasis aukso fondas

Pasaulio ūkinių gyvūnų įvairovės duomenų banke dar 1995 m. įregistruota kelios tarptautiniu mastu saugotinos senosios lietuviškos gyvūnų veislės: vištinės žąsys (beje, sovietmečiu išnykusios, bet išlikusios buv. SSRS vandens paukščių kolekcijoje Maskvoje, jų populiacija atkurta išperinus 100 iš ten parvežtų kiaušinių), šėmieji, baltnugariai galvijai, Lietuvos vietinės kiaulės, vietinės šiurkščiavilnės avys (škudės pripažintos tik neseniai), minėtieji žemaitukai. 

Vėliau įrašytos dar kelios XX a. išvestos veislės (mat, jei bet kuri veislė auginama ir gerinama daugiau negu 50 metų, ji pripažįstama vietine): stambieji žemaitukai (pajėgesni žemės ūkio darbams), Lietuvos sunkieji arkliai, senojo genotipo Lietuvos juodmargių (olandiško tipo) ir žalųjų (daniško genotipo) galvijų veislės, Lietuvos baltosios kiaulės, Lietuvos juodgalvės avys.

Tai mažos, nereiklios, pasitenkinančios skurdžiausiu pašaru, mūsų klimatui savos, ištisus metus lauke galinčios gyventi avelės. Jos ypač tinka švariai nuganyti krūmais užželiančioms pievoms, pamiškėms, laukymėms – nėra geresnės kraštovaizdžio priežiūros „technikos“.
Citata

Saugant lietuviškųjų veislių grynumą, genofondinių gyvūnų bandos suformuotos Lietuvos sveikatos universiteto Gyvulininkystės institute Baisogalos dvare ir kitų veislininkystės teisę turinčių augintojų valdose. Ūkiams, laikantiems ne tokius pelningus vietinių saugotino genofondo veislių gyvūnus, teikiamos subsidijos, siekiant palaikyti ekonominį interesą.

Parama teikiama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Ji nenutrūks ir naujuoju 2014–2020 m. laikotarpiu.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvių mokslininkai pelnė pripažinimą Europoje: orą valantis išradimas skinasi kelią (4)

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ( VGTU ) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof....

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Savaitgalį Žemaitijoje rengiamas šeimų festivalis: veiklomis stengiamasi supažindinti su gamta (5)

Šį šeštadienį (spalio 5 d.) Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks...

Kvietė pažinti neatrastą skonį: sode augina neįprastas riešutmedžių rūšis (1)

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko įdomioji pažintis su sodo kolekcijose...

Namuose laikome pavojų sveikatai keliančias atliekas: išvardijo, kur jomis galima atsikratyti (12)

Dažnai susiduriame su klausimais, ką daryti su po remonto likusiomis atliekomis. Įvairias...

Top naujienos

Skvernelis: aš esu priešlaikinių rinkimų šalininkas (65)

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja trys ugniagesių gelbėtojų grandys – vieni pavaldūs...

Po slapto STT tyrimo – kaltinimai garsiam verslininkui: dovanų maišelyje – butelis alkoholinio gėrimo ir vokelis (42)

Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų bendrovių grupės „ Transekspedicija “ generalinis...

Kelionė į Keniją šeimai neapsiėjo be nuotykių: batai iš padangų, akistata su medžiojančia liūte ir pasikeitęs vaikų elgesys (4)

Jei dar visai neseniai motinystė siejosi su dvejų metų namų rutina, tai šiandien vis daugiau...

Alytaus meras pasidalijo naujausiomis žiniomis: mūsų vyrai po truputį krenta, daugėja pagalbos prašymų

Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir toliau aktyviai informuoja žmones apie situaciją gaisro...

JAV bombonešių skrydžiai virš Lietuvos ir Estijos: šį kartą rusams paspendė ir spąstus (344)

Trečiadienio popietę virš Lietuvos jau antrą kartą šiais metais pasirodė JAV strateginis...

ES narės pritarė siūlymui atidėti „Brexit“ (25)

Europos Sąjungos narės trečiadienį iš principo pritarė siūlymui atidėti Didžiosios...

Užkalnis. Ši vyriausybė klyno nesugebėtų užsisegti (293)

Žiūrim, ką turim. Alytuje tai dega, tai smilksta, tai rūksta senos padangos, gyventojai...

Mantas Stonkus paviešino savo susirašinėjimą su Alytaus meru: jis galėtų būti neblogas komikas (41)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta...

Dar viena pergalė: pajėgų kroatą palaužęs Maslobojevas užsitikrino pasaulio čempionato medalį

Savo pergalingą žygį WAKO pasaulio kikbokso čempionate Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) pratęsė...

Seimo narių uždarbis vėl kaitina kraują: tūkstančiai dalijasi pasenusia melagyste (145)

Vagių šutvė! Valdžiažmogių pasityčiojimas iš liaudies! Tokios reakcijos vėl pasipylė po to,...