Svarstyti du variantai
Gyvenantys senamiestyje piktinasi dideliu automobilių srautu ir savivaldybės prašo greičiau apmokestinti įvažiuojančius į šį kvartalą. GRYNAS.lt skaitytojas Juozas norėtų, kad greičiau atsirastų mokestis, kurį, jo nuomone, turėtų susimokėti visi negyvenantys arba dirbantys senamiestyje, bet norintys į jį įvažiuoti.
„Aš manau, kad reikėtų kuo greičiau įvesti įvažiavimo į senamiestį mokestį. Tik pažiūrėkite, kas dabar darosi. Pilna mašinų. Užsienyje taip tikrai nėra. Dėl to kenčia gyvenantys toje vietoje. Tikrai reikia priimti kažkokį sprendimą", - sakė senamiesčio gyventojas.
Vilniaus miesto savivaldybei pateikus klausimą, ar yra planuojamas ekologinis mokestis įvažiuojant į Vilniaus senamiestį, o galbūt svarstoma apie automobilių srauto ribojimą, „Vilniaus planas“ vyr. specialistas Vidualdas Valeika teigė, kad 2014 m. buvo parengti „Vilniaus miesto senamiesčio gatvių eismo organizavimo pasiūlymai“, kuriuose buvo siūlomos dvi esminės koncepcijos. Tačiau nei vienai iš jų nebuvo pritarta.
„Viena iš jų, kuri daugiausia taikoma užsienio miestų senamiesčiuose ir centruose, tai mokamas įvažiavimas. Tai reiškia, kad įvažiavimuose-išvažiavimuose į senamiestį techninėmis priemonėmis būtų nuskaitomi automobilių numeriai ir pagal nustatytą tvarką būtų imamas įvažiavimo mokestis. Kitas variantas – tai esminis eismo organizacijos pakeitimas kilpiniu principu senamiesčio 2 zonoje be jokio mokesčio, be to, kuris imamas už automobilių statymą. Tai reikštų, kad automobilio vairuotojas galėtų patekti į labai ribotą senamiesčio branduolio dalį ir kelio ženklų pagalba vėl būtų priverstas iš jos išvažiuoti. Nepatogumas būtų tame, kad vairuotojas iš anksto turi žinoti, kaip patekti į norimą objektą ir kuriomis gatvėmis jam reikėtų važiuoti. Todėl tam ir nepritarta”, - aiškino specialistas.
V. Valeikos teigimu, izoliuoti senamiestį nuo transporto eismo būtų sudėtinga dėl kelių priežasčių.
„Izoliuoti patį senamiestį nuo transporto eismo, kai pastaraisiais dešimtmečiais ten buvo įkurta daug darbo vietų ir kitų stambių traukos objektų (Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos ir pan.) yra pakankamai sudėtinga. Istoriniai miestų senamiesčiai dėl visiems suprantamų priežasčių patys savaime yra labai patrauklūs, todėl bet kurie mėginimai riboti juose transporto eismą sulaukia daugelio nepritarimo, nors ir suprantama, kad šį amžių palikimą reikia tausoti ir saugoti“, - sakė V. Valeika.
Pasigirdo nuogąstavimų, kad senamiestis ištuštės
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto eismo departamento vadovės Daivos Bucevičienės teigimu, jau daug metų yra svarstomos transporto srautų ribojimo įvažiavimuose į Vilniaus senamiestį galimybės. Tačiau problema nėra paprasta, todėl nelengva surasti ir jai geriausią sprendimą.
„Buvo atliekami Vilniaus senamiesčio srautų tyrimai, apklausos dėl įvažiavimo į Vilniaus senamiestį apmokestinimo. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad tranzitiniai srautai (pravažiuojančių senamiestį be sustojimo jame) sudaro apie 39 proc., o už įvažiavimo į senamiestį apmokestinimą pasisakė 36 proc. apklaustųjų (tyrimai buvo atliekami 2005 m. ir 2008 m.)“, - sakė D. Bucevičienė.
Anot jos, buvo analizuota ir užsienio šalių patirtis sprendžiant transporto srautų problemas. Buvo susipažinta su Londono, Stokholmo, Oslo, Milano, Berlyno ir kt. miestų transporto srautų apmokestinimo variantais. Turbūt anksčiausiai, anot D. Bucevičienės, pradėtas rinkti „spūsčių mokestis“ (angl. „congestion charge“) Londono centrinėje miesto dalyje – nuo 2003 m., Stokholmo senamiestyje – nuo 2005 m.
„Labai jautriai į bet kokį apmokestinimą reaguoja visuomenė. Dar atliekant tyrimus kilo tokie nuogąstavimai visuomenėje, kad apmokestinus įvažiavimą „nieks nebevažiuos į senamiestį“, „iš senamiesčio išsikels verslininkai“ „bankrutuos smulkūs verslininkai“, „prekybininkai išsikels į prekybos centrus“, „senamiestis ištuštės“ ir pan. Lygiai tuos pačius nuogąstavimus prieš apmokestinimą įvardijo ir stokholmiečiai, tačiau, kaip dabar teigia specialistai, tie nuogąstavimai nepasitvirtino, o įvažiavimo apmokestinimui į senamiestį dabar pritaria 2/3 Stokholmo gyventojų“, - sakė Miesto eismo departamento vadovė, pridėjusi, kad bent artimiausiu metu naujo mokesčio gyventojai neturėtų sulaukti.
Įvažiavimą uždrausti ar tik apriboti?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas dr. Jonas Matijošius GRYNAS.lt paklaustas, ką mano apie įvažiavimo į senamiestį apribojimus, teigė, kad ateityje tai iš tiesų galėtų tapti realybe.
„Vilniuje turime unikalią situaciją – 13 Vilniaus senamiesčio gatvelių yra įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą. Ateityje vystantis miestui artėsime prie to, kad centras bus uždarytas“, - apie ateitį kalbėjo mokslininkas.
Anot pašnekovo, reikėtų blaiviai apmąstyti abu variantus – tiek tam tikro įvažiavimo į senamiestį mokesčio įvedimą, tiek ir draudimą apskritai transporto priemonėms sukinėtis pačiame miesto centre. Tačiau neatlikus skaičiavimų nederėtų pulti į kraštutinumus.
„Reikia atlikti skaičiavimus, tyrimus, ar tikrai mums verta uždrausti, ar yra tokie srautai senamiestyje, kad labai jis užkemšamas. Jeigu taip yra, galima visiškai uždrausti, o jeigu nėra, galima naudoti tik dalinį draudimą. Tie, kurie gyvena senamiestyje, puikiai supranta, kad atvažiuojantys senesni automobiliai, kurių sukeliama tarša didesnė, kelia pavojų žmonių sveikatos būklei. Jeigu būtų dalinis uždraudimas įvažiuoti į senamiestį, elektromobiliai ten galėtų važinėti nemokamai“, - samprotavo J. Matijošius.
Pasak VGTU docento, jeigu bus laikomasi kategoriškos pozicijos šiuo klausimu, gali būti padaryta daugiau žalos nei naudos.
„Žala yra tokia: po miestą yra išsiraizgiusių labai daug susisiekimo arterijų. Jeigu uždaroma viena iš arterijų, reikia ją kažkaip kompensuoti. Galbūt pagerinti viešojo transporto susisiekimą ar kitus būdus. O tokios infrastruktūros kūrimas kainuoja. Jeigu mes esame tokie „bagoti“, galime uždaryti visą miestą ir prie miesto įvažiavimo sustatyti naujas alternatyvias susisiekimo priemones, visi gyventojai jomis važinės. Nemanau, kad kategoriškas draudimas kažką kardinaliai keistų. Reikia viską pamatuoti, paskaičiuoti, išanalizuoti. Viską lemia poreikis, ar tikrai verta paimti viską ir uždrausti. Vienoje vietoje uždarysi, kitoje vietoje atsiras didesnės problemos“, - sakė J. Matijošius.
