Šią akciją inicijavo Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“, minėdama 70 metų veiklos sukaktį ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į plastikinių maišelių keliamą taršą, pranešime spaudai informavo įmonė.
„Dar šį balandį Europos Komisija (EK) išleido direktyvą, kuria įpareigojo Europos Sąjungos (ES) valstybes sumažinti plastiko maišelių naudojimą. Kaip žinia, Lietuva pagal plastikinių maišelių sunaudojimą yra tarp šalių „lyderių“ – kiekvienam gyventojui per metus tenka per 466 vienkartinių maišelių, kai tuo tarpu bendras šalių vidurkis siekia tik 200 vienetų. Statistiniais duomenimis net 92,5 proc. visų Europos plastikinių maišelių yra panaudojami tik vieną kartą. Kaip atliekų tvarkymo bendrovė jaučiame ne tik atsakomybę, bet ir pareigą skatinti gyventojus elgtis kuo draugiškiau aplinkai, mažinti plastikinių maišelių naudojimą“, – teigia įmonės direktorė Jurgita Petrauskienė.
Socialinės akcijos metu sėkmingai iškeista 300 drobinių maišelių į plastikinius, kuriuos įmonė pristatys perdirbimui. Remiantis statistika, vienas daugkartinio naudojimo pirkinių maišelis vidutiniškai pakeičia iki 700 plastikinių, todėl bendrovė tikisi, kad šia vienos dienos akcija plastikinių maišelių skaičius sostinėje bus sumažintas 210 tūkstančių vienetų.
Nors plastikiniai maišeliai masiškai pradėti naudoti tik 1977 metais, kaip alternatyva popieriniams vienkartiniams maišeliams, iš plastiko pagamintų produktų kiekis pasaulyje tapo viena rimčiausių ekologijos problemų. Mokslininkai skaičiuoja, kad vienas plastikinis maišelis suyra per 500 metų, taigi dar nė vienas po žeme palaidotas plastikinis maišelis iki šios dienos nespėjo suirti.
„Nors Lietuvos sąvartynuose vis dar per daug atliekų, kurias būtų galima panaudoti perdirbimui, džiugu yra tai, kad pastaruoju metu sostinės gyventojų sąmoningumas didėja, vilniečiai vis noriau rūšiuoja, surenkamų antrinių atliekų kiekis per metus palaipsniui auga 15-20 procentų. Pavasarį pristatėme olandų atliekų rūšiavimo inovaciją „KlikLT“, kuria noriai naudojasi ne tik anksčiau rūšiuoti galimybių neturėję senamiesčio ir miesto centro gyventojai, bet ir įvairios mokymo įstaigos, skatinančios vaikus rūšiuoti kūrybingai. Pastebime, kad gyventojai tikrai vis daugiau domisi, kaip ir kodėl reikia rūšiuoti, o dar nepradėjusiems rūšiuoti dažnai trūksta informacijos, ką galima sukurti iš perdirbtų produktų, kokią žalą gamtai daro nerūšiuojamos atliekos ir kokia motyvacija rūšiuoti“, – sako Martynas Surplys, „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.
Perdirbtos antrinės žaliavos yra plačiai panaudojamos įvairiose pramonės šakose. Iš perdirbto plastiko gaminami šalmai, drabužių pakabos, automobilių dalys, virvės ir net palapinės. Iš stiklo – statybose naudojamos medžiagos, stiklo pluoštas, asfaltas ar keramikinės plytelės. Perdirbimui surinktas popierius dar kartą panaudojamas laikraščiams, popieriniams rankšluosčiams, telefonų knygoms ar servetėlėms gaminti.
