Neabejingas ekologijai ir „žaliam“ gyvenimo būdui lietuvis pasiryžo perplaukti baidarėmis per visą Lietuvą, nuo pat Dringio ežero (keli kilometrai nuo Ignalinos) iki kito Lietuvos krašto - Klaipėdos. Tai vienas tolimiausių maršrutų Lietuvoje, kurį įmanoma perplaukti baidare. Iki šiol, tai Lietuvoje yra padarę vos keletas keliautojų. Projekto „Green Future 2012” idėjos autorius ir organizatorius Artūras Chomentauskas šią vasarą pasiryžo šį maršrutą įveikti vienui vienas.
Žygio maršrutas, iš pradžių, drieksis Ignalinos rajono ežerais, vėliau Žeimena, Nerimi, Nemunu ir, pagaliau, vienu didžiausiu Lietuvos vandens turtų - Kuršių mariomis. Bendras maršruto ilgis - daugiau nei 550 kilometrų plaukiant vandeniu. Šią tolimą distanciją keliautojas planuoja įveikti baidarėmis per maždaug 2 savaites.
Žygis prasidėjo sekmadienį, rugpjūčio 5 d. anksti ryte. Kelionės pradžioje A. Chomentauską dar lydėjo draugai, bet jau nuo pirmadienio jis lieka vienui vienas. GRYNAS.lt jis pasakojo, kad kelionių patirties jau turi, be to labai pagelbėjo ir rėmėjai. Jie aprūpino vyrą stovyklavimo reikmenimis, filmavimo įranga bei pasirūpins, kad žygio metu jis galėtų įkrauti savo elektroninius įrenginius.
„Nors skaičiavau, kad atstumui įveikti man reikės dviejų savaičių, neatmenu galimybės, kad tai gali užsitęsti ir bent savaite ilgiau. Mano tikslas nėra perplaukti kuo greičiau. Noriu pamatyti kiek įmanoma daugiau lankomų objektų, susipažinti su žmonėmis, daug fotografuot, filmuoti ir kiek įmanoma išmokti išgyventi gamtoje. Maisto pernelyg daug neėmiau, viliuosi pasigauti žuvies, o jei jau visai bus blogai – nusipirksiu parduotuvėje“, - pasakojo A. Chomentauskas.
Sekmadienio vakarą keliautojas siunčia linkėjimus iš Palūšės. Nors gamtoje „pagauti“ 3G interneto ryšį ne taip paprasta, Artūras stengsis kuo dažniau įkelti nuotraukų iš žygio ir papasakoti kaip jam sekasi.
-Gamtosauga-
Kelionės baidarėmis - puikus aplinkai nekenksmingas laisvalaikio leidimo būdas. Kelionės padeda pailsėti, atsipalaiduoti, susipažinti su gamta ir Lietuvos kraštu. Žmogus praleisdamas daug laiko gamtoje ima jausti jai pagarbą, mažiau teršia. Be to, leisdamas laikas gamtoje, žmogus atitraukiamas nuo kitų laisvalaikio leidimo formų, kurios gali būti kenksmingesnės aplinkai (vartojimas). Taip pat ir žmogus yra aplinkos dalis, o toks laisvalaikio leidimo būdas stiprina sveikatą.
Gryno oro nauda vaikams ir suaugusiems
Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be pasivaikščiojimų gryname ore. Deja, vietoj laisvalaikio parke ar miške vis dažniau renkamės televizorių bei kompiuterį. Įsmeigę akis į ekraną kur kas rečiau išeiname pakvėpuoti grynu oru ir pasidžiaugti gamta. Vaikai taip pat retai beiškiša nosis iš namų, kur kas mieliau pasineria į kompiuterinių žaidimų ir interneto pasaulį. To pasekmė – akių, laikysenos, nervų sistemos ligos, chroniškas nuovargis, susilpnėjęs imunitetas. Viso to padeda išvengti kasdienis gryno oro gurkšnis ir kelios minutės, praleistos gamtos prieglobstyje.
Grynas oras prieš širdies ir kraujagyslių ligas
Nuolatinis skubėjimas, stresas, greitas maistas, rūkymas, užterštas didmiesčių oras – visa tai silpnina mūsų širdį ir kraujagyslių sistemą. Širdis ypač kenčia nuo dabartinio žmogaus nesugebėjimo atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Greitėjant gyvenimo ritmui tendencingai daugėja ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Jų riziką stipriai sumažinsite kasdien bent šiek tiek laiko praleisdami gryname ore.
Pasivaikščiojimai parke ar miške ne tik atpalaiduos kūną bei protą, bet ir aprūpins organizmą didesniu deguonies kiekiu. Vadinasi, prasiplės kraujagyslės, nustos šalti galūnės bei svaigti galva. Vaikštinėdami lauke giliai pakvėpuokite, aktyviau pajudėkite. Medikai tvirtina, jog judėjimas ir kvėpavimo pratimai, atliekami lauke, padeda apsisaugoti nuo infarkto.
Grynas oras – sveikiems vidaus organams
Pastebėta, jog reguliariai vaikštinėjant gamtoje sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Sergantiems skrandžio opalige patariama lauke pakvėpuoti „pilvu“. Gilus kvėpavimas atpalaiduoja ir sumažina skrandžio spazmus, padeda kenčiantiems nuo vidurių pūtimo.
Sergantiems inkstų ir kepenų ligomis naudingi pasivaikščiojimai nedideliais gurkšniais geriant negazuotą tyrą vandenį.
Kvėpavimo takų ligomis sergantiems grynas oras yra būtinybė. Idealu, jei galite pasivaikščioti spygliuočių miške ar prie jūros. Kvėpuodami juoduotu jūros ar miško oru padėsite išsivalyti plaučiams. Nepamirškite ir vėdinti patalpų. Neretai vaikui pradėjus kosėti stengiamės apsaugoti jį nuo bet kokio vėjelio ir sandariai uždarome langus. Tai – didžiulė klaida, nes troškiame kambario ore dauginasi virusai. Geriau ligonį šiltai apkloti, tačiau kambaryje nuolat praverti langą ir įleisti gryno oro.
Grynas oras – ramūs nervai
Medikai vieningai sutaria, kad laiko leidimas gryname ore naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti. Jei kasdien bent penkiolika minučių neskubėdami pasivaikščiosite lauke, greit pajusite, kad darotės ramesni, harmoningesni. Gamtos grožio ir metų laikų kaitos stebėjimas atpalaiduoja nervų sistemą, padeda atsiriboti nuo kasdienių problemų. Be to, vaikštinėjant gryname ore kūnas gauna didesnį kiekį deguonies. Didesnis deguonies kiekis pasiekia ir smegenis, jų veikla suaktyvėja. Tad, jei mokydamiesi ar dirbdami išsekote, kelias minutes praleidę lauke ir vėl galėsite imtis darbo su nauju užsidegimu.
Kuo daugiau gryno oro ir buvimo gamtoje rekomenduojama sergantiems visomis nervų sistemos ligomis, kenčiantiems nuo nemigos, įtampos ir net depresijos. Nervų sistemą raminančiai veikia natūralūs gamtos vaizdai ir garsai. Kad laisvalaikis gamtoje būtų dar naudingesnis, užsiimkite maloniomis smulkmenomis – pabraidykite po rudeninius lapus, su vaikais prisirinkite kaštonų, apsiaukite guminius batus ir tyčiomis įlipkite į balą, parke ant suolelio išgerkite kavos ar paplepėkite su jums artimu žmogumi.
Kiekviena maloni akimirka, praleista gryname ore, ne tik padės atsipalaiduoti, bet ir sustiprins jūsų santykį su šeima bei artimaisiais.
Mažųjų laisvalaikis – ne prie kompiuterio, o lauke
Jau nieko nebestebina dar nei penkerių nesulaukęs mažylis, maigantis kompiuterio klavišus. Tėvai džiaugiasi – vaikas saugus, užsiėmęs, jo nebūtina prižiūrėti. O be reikalo. Grynas oras ir judėjimas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą vaiko vystymąsi bei jo imuninės sistemos stiprėjimą. Nesistebėkite, jei į lauką kojos neiškeliantis mažylis žiemą nuolat sirguliuos, o vasarą viduriuos. Namų aplinkoje vaikas nesusiduria su natūraliomis gamtoje gyvenančiomis bakterijomis, taigi jo organizmas nesigrūdina ir neišmoksta prisitaikyti. Tokie „kambariniai“ vaikai būna kur kas jautresni įvairiam maistui, labiau linkę į alergijas.
Paaugliai, žinantys tik tris kryptis (namai-mokykla-prekybos centras) taip pat nepasižymi sveikata. Be to, sunkiau išgyvena paauglystės periodą, būna nervingesni ir labiau linkę į depresijas, nei jų bendraamžiai, daugiau laiko leidžiantys gamtoje. Kai smegenims trūksta deguonies, vaikas ima prasčiau mokytis, jam sunkiau sukaupti dėmesį. Todėl pakankamas gryno oro kiekis būtinas besimokančiam vaikui.
Nesitikėkite, kad pats vaikas išsiruoš iškylauti miške, kol jūs sėdėsite prie televizoriaus. Protingas elgesys prasideda nuo protingo pavyzdžio. Pratinkite savo vaiką prie aktyvaus laisvalaikio gamtoje jau nuo mažų dienų. Paaiškinkite, kaip svarbu reguliariai išsivėdinti savo kambarį. Svarbiausia, prisiminkite, kad laikas su šeima praleistas ne prie ekrano, o parke ar miške, yra šimtą kartų vertingesnis. Išvykos į gamtą gali tapti ne tik sveikatos, bet ir asmeninių santykių tobulinimo būdu. Džiaukitės gamta ir kvėpuokite grynu oru visais metų laikais.
